Šuo

Šuo

Šuo, šuns v. (4)
1. gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioklei ir kt.: medžioklinis š. š. sargas. šunų ruja. kambarinis šuniukas, šunelis, šunytis. š. loja, amsi, kaukia, urzgia. sutinka kaip š. su kate ( iron. nesutinka).tiko kaip šuniui botagas (penkta koja) ( iron. visai netiko).ar ilgam šuniui dešra po kaklu (flk.) .
2. zool. žvėris, artimas vilkui ir lapei (canis): usūrinis š.(nyctereutes procyonoides).
3. b. prk.niek. piktas, nedoras žmogus: eik tu šunie! šuniui šuniškas galas.
4. prietaisas staklių velenui prilaikyti, kad nesisuktų. ^ jūros š.(ruonis). į šuns dienas išdėti(iškeikti, suniekinti).šuns akis turi (begėdiškas, drąsus).šuniui ant uodegos (niekais).šuns dainos(žiovulys).šuns dienos(prastas gyvenimas).šunis karstyti (kaltę suversti).šunis karti(barti, peikti, niekinti).šunis lodyti(bastytis be vietos, elgetauti).šunys nematę(tiek to, tesižino).šuniui neparodė kelio(nieko nedirbo, tinginiavo).šu