Su

Su

Su- priešd. i. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
1. sujungimą, susilietimą, santykiavimą: suaugti, sukabinti, surišti, susirašinėti, susiūti.
2. veiksmą, aprėpiantį ko nors daug ir nukreiptą į vieną vietą: subėgti, sumesti, sunešti, susėsti, sustatyti, suvežti.
3. nuvykimą ir grįžimą: sujodinėti, suvaikščioti, suvažinėti.
4. suvartojimą;
sunaikinimą: suadyti, suminti, sunešioti.
5. pavijimą, pralenkimą: sudirbti, sukirsti.
6. veiksmo pradžią: suabejoti, susidraugauti, susipykti, susirgti, sutingti.
7. staigų veiksmą: sucypti, sugriausti, sušukti, sutrenkti.
8. veiksmo galą: suarti, sudraskyti, sulaukti, suplyšti, sutrukdyti, suvalgyti.
9. individualios reikšmės veiksmą: suprasti, sutapti, sutekti, sutikti. ii. jį turi įvairios reikšmės veiksmažodiniai daiktavardžiai: sudėtis, sueiga, suirutė, sukaktis, sutema. iii. jį turi veiksmažodiniai būdvardži