Stovėti

Stovėti

Stovė|ti, stovi, ~jo
1. būti stačiam: sėskis, ko stovi. šluota kampe stovi. sėdimos ir stovimos vietos.
2. neiti, nejudėti, neveikti: laikrodis stovi. stovintis vanduo.
3. būti nedirbamam: namie darbai stovi, niekas nedirba. linai stovi neverpti.
4. atrodyti apsivilkus, tikti pasiūtam: suknelė, švarkas gražiai stovi.
5. būti kur: už upės stovi kaimas. rietimai stovi sudėti skrynioje. tegul stovi - daiktas valgyti neprašo. jis stovi sargybą. debesis ant (virš) miško stovi.|prk.: tas vaizdas dar ilgai man akyse ~jo.
6. laikytis, tverti: man drabužis ilgai nestovi (plyšta).be cukraus uogos nestovi (genda). kaip stovi (be jokio turto). ~jimas (1)