STEFANOTIS (Stephanotis)

Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena - gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda). Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, bet auginant vazone būna perpus žemesnis. Puošnūs ir tamsiai žali, žvilgantys stefanočio lapai, ir balti, labai kvapūs žiedai. Žydi vasarą. Vaisius užmezga labai retai.Priežiūra. Stefanotį statykite šviesioje, bet tiesioginių saulės spindulių nekaitinamoje vietoje. Žydinčio augalo nereikėtų perkelti į kitą vietą, gali nubyrėti žiedai. Pavasarį ir vasarą laistomas gausiai minkštu kambario temperatūros vandeniu, bet padėkle vandens nepaliekama. Tręšiamas kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Rudenį ir žiemą nebetręšiama, laistoma saikingai, kad ūgliai subręstų. Žiemą reikėtų palaikyti vėsiai (12–15 °C). Jauni augalai persodinami kasmet, senesni - kas du tris metus, pavasarį. Tinka durpinė žemė arba durpinės ir kompostinės žemės mišinys. Sodinami į didokus vazonus. Reikalingos atramos vyniotis stiebams.

Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, bet auginant vazone būna perpus žemesnis. Stefanočio lapai – tamsiai žali, puošnūs ir žvilgantys, o žiedai – balti, labai kvapnūs. Žydi vasarą. Vaisius užmezga labai retai, jie bręsta beveik metus. Jei įsigijote augalą, apsivijusį vielos lankelį, po žydėjimo stiebus reikėtų paskleisti ant vertikalių atramų.
Priežiūra. Stefanotis gerai auga šviesioje, bet tiesioginių saulės spindulių nekaitinamoje vietoje. Kadangi augalas jautriai reaguoja į vietos pakeitimą prieš žydėjimą, vasarai į lauką jo nešti nereikėtų. Pavasarį ir vasarą gausiai laistomas minkštu kambario temperatūros vandeniu, bet padėkle vandens nepaliekama. Tręšiamas kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Rudenį ir žiemą nebetręšiama, laistoma saikingai, kad ūgliai subręstų. Žiemą reikėtų laikyti vėsiai (12–15°C). Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – kas du – tris metus, pavasarį.
Dauginimas. Auginiais geriausia dauginti pavasarį. Pjaunamos pernykštės šakelės su 2 lapų poromis, susmeigiamos į drėgną substratą, uždengiamos ir laikomos 24–26°C šilumoje. Įsišaknija per 1,5–2 mėnesius. Tada auginiai persodinami į atskirus vazonus. Pražysta kitais metais. Sėklos sėjamos retai, nes sėjinukai pražysta tik po 3–4 metų.
 
Plačiau apie vijoklinius augalus kambariui ar balkonui galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.