Šneka

Šneka

Šnek|a (4)
1. šnekėjimas, pokalbis: iš ~os pažinsi žmogų. jie turi ~os. jų š. greitai nutrūko. į ~as nesileisti. pradėti, užvesti šneką (~as). ~os kaip vendens (labai daug).
2. dgs. paskalos: paleisti negražias ~as.
3. lingv. bendravimas kalbos priemonėmis, kalbos aktas: ~os tyrimai šnekė|ti, šneka, ~jo
1. kalbėti: vaikas jau šneka. kam š., o tau tylėti. šneka kaip kiaulė su žąsinu (flk.) . ką čia bešnekėti! šnekamoji kalba.|sngr.: šnekasi su manim lietuviškai.
2. prk. čiulbėti: pabudę paukščiai jau šneka. ~jimas (1) ~jimasis (1) ~tojas, ~toja dkt. (1)