Skylė

Skylė

Skyl|ė (4)
1. kiaura vieta, kiauruma: skylę gręžti, kalti, durti. kiauroji, aklinoji s. stogo, drabužio, medžio, kojinės s. didelė, apskrita s. tvoroje ~ės ieško ( flk. ieško, ko nereikia ieškoti).
2. prk. vieta pasislėpti, prisiglausti ar iš bėdos gyventi: neranda ~ės, kur pasidėti. ištrauk jį iš tos ~ės.
3. šnek. būtinas reikalas turėti išlaidų: ~es užkišti(skolas, mokesčius užmokėti).kai turi pinigų, tai ir ~ių atsiranda. ^ ozono s. ( spec. stratosferos ozono sluoksnio kiauruma) 2 skil|ti, ~ia, skylė
1. daužiant (skiltuvu ar kuo) gauti ugnį: ugnį ~davo skiltuvu.
2. kirsti, skelti: ~k jam į ausį.
3. šnek. smarkiai ką daryti (bėgti, joti, lyti ir kt.): tai ~ia kiškis lauku. skylimas (2)