Scìlė ir charìbdė (gr. skylla kai charybdis), sen. graikų mit. būtybės — 2 pabaisos, gyvenusios pakrantės uolose abipus dabartinio mesinos sąsiaurio ir rijusios jūrininkus; iš to kilo posakis „būti tarp scilės ir charibdės" (padėtis, kai iš abiejų pusių
gresia pavojus).