SANGVINARIJOS (Sanguinaria)

Labai puošnūs, pavasarį žydintys, iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija (S. canadensis). Žydi gegužę baltais žiedais. Labai retai aptinkama jos forma švelniai rožiniais žiedais (f. rosea). Gėlynuose populiari itin puošni veislė pilnaviduriais žiedais ‘Plena’. Ypač gražiai ir gausiai žydi senesni sąžalynai. Sangvinarijos – miškų augalai, todėl ir kultūrines sangvinarijas reikia auginti pusiau pavėsyje, derlingoje, drėgnokoje dirvoje. Jos gana lėtai kerojasi, todėl tik trečiais metais suželia didesni kerai ir gausiai žydi. Nužydėjus suveši stamboki, apskriti, karbuoti lapai. Jie išsilaiko iki vasaros pabaigos. Tuščiavidures sangvinarijas galima dauginti sėklomis, tačiau jos greitai praranda daigumą, o išdygę sėjinukai lėtai vystosi. Pilnavidurės sangvinarijos dauginamos tik vegetatyviai, dalijant šakniastiebius. Dauginama rudenį, geriausia rugsėjį. Iškastas keras skaidomas į tiek dalių, kiek yra pumpurų. Šakniastiebiai sodinami giliau, kad pumpuras būtų 3–4 cm nuo dirvos paviršiaus. Pasodinus pirmąją žiemą geriausia pamulčiuoti durpėmis. Sangvinarijos Lietuvoje žiemoja nedengtos. Vienoje vietoje gali augti daugelį metų, tačiau po kelerių metų į paviršių iškyla pumpurai, todėl retkarčiais reikia pamulčiuoti durpėmis arba kompostu.