SAKŪROS (Sato Zakura)

Sakūros (arba ‘Sato Zakura’) – tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės vyšnių grupė, apimanti šimtus sodinių hibridų ir veislių. Sakūros Japonijoje auginamos daugiau kaip 1000 metų, ir daugelio jų kilmės dabar niekas nebežino. Dauguma sakūrų kilusios iš smailiadantės vyšnios ir jos varietetų, pavasarinės vyšnios, vadinamosios „Tokijo“ arba „jošino“ vyšnios (Prunus x yedoensis Matsum.), „ošimos“ vyšnios (Prunus speciosa (Koidz.) Ingram) bei jų hibridų su kitų rūšių vyšniomis.
Tai nedideli medžiai, retais atvejais – krūmai. Jų lajos gali būti įvairios – ir žemos, plačios ar svyrančios, ir aukštos, glaustašakės. Daugelio besiskleidžiantys lapai bronziniai, vasarą – žali arba purpuriniai, o rudenį oranžiniai, geltoni arba raudoni. Žiedai 2–5 cm skersmens, paprasti, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, nuo baltos ir kreminės iki ryškiai rožinės spalvos.
Neblogai auga įvairiose dirvose, bet nepakenčia užmirkimo. Žiemą pumpurus gali nulesti paukščiai. Sakūrų, kaip ir kitų dekoratyvinių vyšnių, genėti nereikia, o jei jau tenka – geriausia tai atlikti vasarą, pasibaigus augimui. Atsparumas žiemai įvairių veislių skiriasi, bet dauguma Lietuvoje apšąla. Nelabai atsparios ligoms ir kenkėjams.