PUSKIPARISAS (Chamaecyparis Spach.)

Tai vieni spalvingiausių pušūnų. Jų yra tik kelios rūšys, bet šimtai veislių, tarp kurių – daug geltonspyglių, melsvaspyglių bei margaspyglių augalų. Dauguma puskiparisių yra vidutinio aukščio arba nedideli medžiai, tačiau nemažai ir žemaūgių, krūmais augančių veislių. Šie augalai nėra itin reiklūs dirvai, bet jautroki ligoms ir nelabai atsparūs žiemos šalčiams. Vešliau auga šviesiose vietose. Lausono puskiparisį reikėtų pasaugoti ne tik nuo šalčių, bet ir nuo saulės, ypač žiemos pabaigoje. Žirniavaisiai ir nutkiniai puskiparisiai apdega rečiau. Tankiai pasodinti augalai ilgainiui ima nykti dėl šviesos trūkumo ir grybinių ligų. Puskiparisiai lengvai dauginami auginiais, aukštesnius medžius galima ir skiepyti. Spalvingųjų puskiparisių sėjinukai neišlaiko veislės požymių, bet dažnai būna dekoratyvūs, įdomių formų ir spalvų.
 
Žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 56 – „Spalvingieji spygliuočiai“ rasite apie šias puskiparisių rūšis: Lausono puskiparisiai, nutkiniai puskiparisiai, žirniavaisiai puskiparisiai.