principãtas [lot. principatus < princeps — pirmasis], sen. romoje (27 pr. m. e.—193 m. e. m.) — monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju (princepsu) tarp senatorių; formaliai gyvavo ir respublikinės
įstaigos.
