PASIFLORA (Passiflora)

Nuostabiais žiedais žydinčios pasifloros (Passiflora L.) auga Amerikos, Azijos ir Australijos atogrąžose ir paatogrąžiuose. Tai gausiausia pasiflorinių (Passifloraceae) šeimos gentis. Botanikai žino 400–500 rūšių. Kai kurių iš jų vaisiai valgomi, lietuviškai vadinami taip pat, kaip ir augalai, o užsienio kalbomis - marakujomis (maracuya) arba granadilomis (granadilla). Tokių išvesta nemažai veislių, auginamos plantacijose kaip vertingi vaisiniai, o kelios rūšys – ir vaistiniai augalai.  Visos pasifloros vasarą laistomos gausiai, žiemą – saikingai.
Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 30 - „Egzotiškasis sodas namuose“. Taip pat „Augalų pasaulis“, Nr. 50 – „Vijokliai“.


Susiję straipsniai:
„Pagaraukite pasifloros vaisių“
„Pasifloros: ar kančia gali būti graži?“
 

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, auginama daug dekoratyvinių ir valgomus vaisius vedančių veislių. Populiariausia - iš Pietų Amerikos kilusi melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea), žydinti pavieniais 7-9 cm skersmens žiedais. Iš jos kilo nemažai hibridinių pasiflorų veislių. Rausvoji pasiflora (P. incarnata) vertinama kaip vaistinis ir maistinis augalas. Valgomosios pasifloros (P. edulis) vaisių galima sulaukti ir namuose. Siekiant išauginti kuo skanesnius vaisius, ši rūšis kryžminama su kitomis. Iš oranžerijose auginamų rūšių didžiausius žiedus ir vaisius turi P. quadrangularis. Yra ir daugiau gražių ir namuose tinkamų auginti pasiflorų rūšių.Priežiūra. Iš paatogrąžių kilusios rūšys (ypač melsvoji pasiflora ir jos veislės) gan ištvermingos. Tik atogrąžų rūšims (P. quadrangularis, P. trifasciata) visus metus reikia šilumos ir drėgnesnio oro. Pasifloros gerai auga kambariuose, o vasarą ir lauke. Pavasarį ir vasarą laistomos gausiai, tręšiamos kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Žiemoti gali kambario temperatūros arba vėsioje patalpoje. Kuo vėsesnėje patalpoje laikomos, tuo mažiau laistomos, nebetręšiamos. Labai didelė išaugusi pasiflora pradeda skursti, todėl kiekvieną pavasarį reikia nugenėti per ilgas šakas. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni - kas du tris metus. Auginimui tinka puri kompostinė žemė, jos mišiniai su durpine arba sodo žeme. Būtinos atramos, kuriomis galėtų lipti į viršų.

Dauginimas. Sėklos sėjamos retai, jos dygsta ilgokai ir ne vienu metu. Sėjinukai pražysta po dvejų metų, bet kartais žiedų tenka laukti ir penkerius metus. Dažniausiai pasifloros dauginamos auginiais. Pjaunami jauni, bet jau subrendę ūgliai. Greičiausiai įsišaknija turintys du – tris lapus. Susmeigus į drėgną smėlio ir durpių mišinį ir laikant pridengtus kambario temperatūroje, auginius jau po 4–5 savaičių galima persodinti į atskirus vazonus.


Plačiau apie vijoklinius augalus kambariui ar balkonui galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.