Nosis

Nosis

Nos|is, ~ies m. (1)
1. atsikišusi veido dalis su dviem skylutėmis kvėpuoti;
uoslės organas: tiesi, smaili, kumpa n. kvėpuoja, kalba pro ~į. nusišnypštė ~į. n. varva, bėga. kalbasi, ~is sukišę (arti vienas kito).tik n. kėkso(labai sulysęs).n. užkimšta, nieko neužuodžiu.
2. šnipas (gyvulio): kiaulės n.
3. prk. atsikišusi, smaili daikto dalis (laivo priekis, indo snapelis, bato galas ir kt.). iš ~ies į burną (į gerklę) (labai mažai, menkai išmanyti).iš po ~ies (iš čia pat).nė ~ies nerodyti (neparodyti)(neateiti, neužvažiuoti).ne po ~imi(nepatinka).ne(kieno)~iai (ne pagal išgales).~į durti (pakvipti).~į gauti(patirti gėdą).~į įbesti(prisikišus žiūrėti).~į įkišti(trumpam įeiti).~į iškišti(trumpam išeiti).n. ištįso(prailgo belaukiant).~į kelti(didžiuotis).~į kišti (kaišioti) (domėtis, maišytis į kieno nors reikalus).~į kyštelėti (trumpam pasirodyti;
pasižiūrėti).~į laužti(dvokti).~į nešti (didžiuotis).~į nudurti (nuk