monòdija [gr. monōdia < mono — vienas + ōdē — giedojimas]: 1. sen. graikijoje — vieno dainininko dainavimas su muz. instrumento pritarimu arba be jo; 2. xvi a. solo dainavimas su muz. instrumentų pritarimu; natose pritarimas buvo užrašomas generalboso
sistema; skiriama rečitatyvinė ir naujojo stiliaus δ.