Medpadis

Medpadis

Medpadis (1) žr. medkurpė žiūrėk {medkurpė}

Žodynuose rašoma, kad medpadis tai medkurpė, o medkurpė tai kurpė su mediniu padu, o kurpė tai pusbatis. Na, žinote, medpadis tai tikrai ne pusbatis. Mano tetė iki karo buvo medpadininkas ir šiaučius, po karo daugiau šiaučius. Iki karo keletą metų turėjo medpadžių pramonės įmonę, per mėnesį padarydavo apie 300 porų medpadžių ir pardavinėjo juos Viekšnių ir Rokiškio kraštuose. Jeigu avalynę būtų galima kaip daug ką kitą skirstyti giminėmis, tai medpadis ne pusbačio, bet klumpės giminaitis. Klumpės ir medpadžiai, kai kada vadinami ir patobulintomis klumpėmis, į Lietuvą atėjo iš Nyderlandų, Olandijos ir kitų tenykščių aplinkinių kraštų. Olandiškai klumpės vadinamos Klompen, vokiškai Klumpen. Tai toks klumpių lietuviškumas. Po pirmojo pasaulinio karo vietoj sunkiai daromų klumpių pradėjo daryti lengviau padaromus ir įvairesnius medpadžius. Medpadžiai plito iš tos pačios pusės. Lietuvoje daugiau Žemaitijoje. Nuo Žemaitijos į rytus vis rečiau, pasiekė Vakarų Baltarusiją ir toliau nebeplito. Rusai neturi medpadžių pavadinimo, vadina dereviannyje bašmaki. Tačiau medpadžiai nepradingo. Buvo tobulinami, pradėti daryti be sunkiai padaromo užkulnio. Prancūzai juos pavadino sabo. Rusai pasiskolino tą pavadinimą. Žemaičiai dažnai vadindavo latviškai-žemaitiškai: topelės. Lenkai - saboty arba drewniaki.

Rašiau: Prancūzai juos pavadino sabo. (Kirtis ant o). Bet internete dažniau galima rasti pagal angliškesnius pavadinimus SABOT, CLOGS. Taip dažnai vadina ir klumpes, ir medpadžius. Mes namie medpadžius vadinome klumpiais. Retas kuris pažįstamas vadindavo medpadžiais. Dažniau klumpėm ir tupeliem, topeliem. Mes tų tikrų medinių klumpių ilgai iš viso nebuvom matę, tai medpadžiai mums buvo tikros klumpės. Retkarčiais tekdavo matyti ir aulinių batų su mediniais padais. Kažkaip jų nevadinome nei medpadžiais, nei klumpėmis, tik batais, nors teoretikai tokius batus su mediniais padais priskiria prie medpadžių. Dabar mėgėjai muziejams mėgina padaryti medpadžius, bet nebegali. Nes negali patys iš tam tikro medžio padaryti kelių milimetrų storio, sprindžio ilgio medinę plokštelę, ją sulenkti ir apsiūti oda - padaryti medpadžio užkulnį. Tai daro be užkulnių ir sako, kad tokius nešiojusios moterys. Nežinau, neteko matyti. Tik su užkulniais.
Dabar daromus medpadžius be užkulnių galima pamatyti: http://www.muziejai.lt/prev_vers/Informacija/Dzuku_amatai.htm

FAbo

Sabo