Mažiausių kaštų taisyklė

Tam tikros gamybos kaštai yra minimalūs, jeigu kiekvieno iš sunaudotų išteklių ribinio produkto ir atitinkamo ištekliaus vieneto kainos santykiai yra kiekybiškai vienodi, t. y. jeigu piniginis vienetas, išleistas kuriai nors iš išteklių rūšių, duoda vienodą ribinį produktą. Pastarasis yra papildomas produktas, gautas vienu vienetu padidinus tam tikrų gamybos išteklių (kintamų) sąnaudas, kai kitų gamybos sąnaudos yra pastovios. Ribinis produktas išreiškiamas fiziniais vienetais, todėl jis kartais vadinamas ribiniu fiziniu produktu. Mažėjančio ribinio produkto dėsnis teigia, kad kiekvieno gamybinio ištekliaus sąnaudų vieneto ribinis produktas mažėja, kai to ištekliaus sąnaudos didėja, kitų gamybinių išteklių sąnaudoms esant pastovioms. Šis dėsnis taikomas bet kuriam gamybiniam ištekliui, bet netaikomas visam įmonės gaminamos produkcijos diapazonui. Taip yra todėl, kad iš pradžių didinant tam tikro gamybinio ištekliaus sąnaudas jo ribinis produktas gali didėti. Bet peržengus tam tikrą ribą, didinant bet kurį gamybinį išteklių gaunamas vis mažesnis rezultatas negu ankstesnių to gamybinio ištekliaus vienetų rezultatas. Įmonės kaštų minimizavimas yra viena iš svarbiausių pelno maksimizavimo sąlygų. Įmonė gauna maksimalų pelną, gamindama tokį produkcijos kiekį, kuriam esant ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams. Norint maksimizuoti įmonės pelną, samdomojo darbo kiekis turi būti toks, kad darbo užmokesčio lygis arba darbo kaina būtų lygi ribinėms darbo pajamoms. Taigi įmonė maksimizuoja pelną, jeigu ji naudoja tokį gamybinių išteklių derinį, kuriam esant kiekvieno gamybinio ištekliaus kaina lygi jo ribiniam produktui arba jo ribinėms pajamoms ir kuris užtikrina minimalius kaštus.