MARANTA (Maranta)

Marantos – daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais arba kylančiais ūgliais ir gumbiškai sustorėjusiomis šaknimis. Lapai ištisiniai, ovalūs arba lancetiški, dažnai išmarginti įvairiais konkrečiai veislei ar rūšiai būdingais raštais. Būtent dėl jų šios puošnios gėlės mielai auginamos šiltose oranžerijose ir kambariuose. Genčiai priskiriamos 20-25 rūšys, bet plačiau auginamos tik kelios.Dažniausiai namuose auginama baltagyslė maranta (M. leuconeura). Jos stiebai trumpi, statūs, senesni – kylantys arba nusvirę. Lapai elipsiški, apie 10 cm ilgio. Auginama keletas veislių. Kai kurios iš jų tokios nepanašios, jog atrodo kaip visai kitos rūšies augalai
M. leuconeura ’Kerchoveana’ (syn. M. leuconeura var. kerchoviana) lapų viršutinė pusė žalia arba šviesi žalia su 10 rudų arba tamsių žalių dėmių tarp iškilusių šoninių gyslų. Apatinė pusė vienspalvė, žalia su pilku atspalviu, kartais persišviečia iš viršutinės pusės tamsios dėmės, tose vietose apačioje jos atrodo rausvos. Lapo pagrindinė ir šoninės gyslos žalios. Dėl tamsių dėmių ant lapų ji kai kada vadinama dešimties įsakymų augalu. Naujos, kol kas dar retokos veislės yra ’Green Prayer’ ir ’Kim’. Jų lapus, be rudų dėmių, dar puošia didesni ar mažesni geltoni taškeliai, šviesūs geltoni ploteliai.
M. leuconeura var. erythroneura kartais vadinama M. leuconeura ’Massangeana’, M. leuconeura var. massangeana. Šie pavadinimai sukelia daug painiavos. Kai kurie autoriai mano, kad tai atskiros formos. Šis augalas turi lapus su vadinamuoju žuvies griaučių piešiniu viršutinėje pusėje. Lapus puošia dantytos žalios su geltonu atspalviu juostelės, išsidėsčiusios abipus pagrindinės gyslos, ir iškilios ryškios raudonos gyslos. Pagrindinė kiekvieno lapo dalis tamsi žalia arba ruda (jauno lapo), pakraščiai šviesūs žali. Apatinė pusė purpurinė.



Susijęs straipsnis:

„Ką turi žinoti marantos šeimininkas?“