MAGNOLIJOS (Magnolia L.)

Genčiai priklauso apie 125 rūšys visžalių ir vasaržalių krūmų ir medžių, paplitusių Rytų Azijoje, Himalajuose ir Šiaurės Amerikoje. Tėvynėje tai gana aukšti medžiai (daugelis rūšių išauga iki 30 m ir daugiau), bet želdynuose, ypač vėsoko Lietuvos klimato sąlygomis, retai užauga aukštesni nei 5–10 m. Magnolijų lapai paprasti, lygiakraščiai, kotuoti, išsidėstę pražangiai. Žiedai pavieniai šakelių viršūnėse, stambūs, žvaigždės ar puodelio formos, dažniausiai kvapūs. Dauguma magnolijų pradeda žydėti tik sulaukusios 10–15 metų amžiaus. Sutelktiniai vaisiai – nuo pusrutulio iki cilindro formos, panašūs į gumbuotus agurkus, gana dideli (iki 20 cm ilgio). Sėklos su spalvingu apysėkliu.
Magnolijos geriausiai auga derlingose, drėgnokose, rūgščios ar neutralios reakcijos (pH 5–6,5) laidžiose dirvose. Šaknys mėsingos, trapios, negilios. Ligoms ir kenkėjams atsparios, o atsparumas žiemai skirtingas. Dauginamos sėklomis, auginiais, skiepijimu. Sukurta daug hibridų ir veislių įvairių spalvų ir formų žiedais; daugelis jų yra krūmai, pražystantys jau kelerių metų amžiaus.
Agurkinė magnolija (Magnolia acuminata (L.) L.) – vidutinio aukščio medis tankia, siaura laja ir dideliais elipsės formos lapais. Žiedai 7–9 cm ilgio, taurės formos, metalinio žalsvai melsvo arba gelsvai žalio atspalvio. Skleidžiasi kartu su lapais (gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį), todėl nelabai pastebimi. Žiemai gana atspari.
Gluosnialapė magnolija (Magnolia salicifolia (Sieb. et Zucc.) Maxim.) – mažas medelis arba kelių metrų aukščio krūmas. Lapai siauri, panašūs į gluosnio lapus. Žiedai balti, sudaryti iš 6 siaurų žiedlapių, išsiskleidžia balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Lietuvoje gana jautri šalčiui.
Japoninė magnolija (Magnolia kobus DC.) – vidutinio aukščio medis, kartais aukštas krūmas. Žiedai balti, kiek gelsvo atspalvio, kartais su rožine dėme ties žiedlapių pamatu, 8–10 cm skersmens, kvapūs. Žydi balandžio pabaigoje, prieš skleidžiantis lapams. Lietuvoje žiemai atspari.
Kiaušiniškoji magnolija (Magnolia hypoleuca Sieb. et Zucc. (Magnolia obovata Thunb.)) – medis tankia kūgiška laja, rausvais jaunais ūgliais, dideliais (iki 40 cm ilgio) lapais. Žiedai gelsvai balti, su raudonų kuokelių žiedu viduryje, labai kvapūs, iki 20 cm skersmens. Jie pražysta vasaros pradžioje. Lietuvoje žiemai reikėtų pridengti.Lebnerio magnolija (Magnolia x loebneri Kache) – mažas medelis arba krūmas. Žiedai balti, kvapūs, sudaryti iš 12 siaurų žiedlapių, išsiskleidžia balandžio pabaigoje. Gana atspari šalčiui.Skėtinė magnolija (Magnolia tripetala L.) išsiskiria plačia skėčio formos laja, dideliais (iki 50 x 25 cm) lapais. Žiedai kreminiai, 15–25 cm skersmens, kvapūs. Žydi gegužės ir birželio mėnesį. Žiemai turėtų būti dengiama.Sulanžo magnolija (Magnolia x soulangeana Soul.-Bod.) – neaukštas medelis arba 2–5 m aukščio krūmas. Žiedai kvapūs, tulpės formos, sudaryti iš 9 baltų žiedlapių su purpurine dėme prie pagrindo. Žydi gegužės mėnesį, šiek tiek prieš skleidžiantis lapams. Žiemai gana jautri. Veislės – maži medeliai, kartais krūmai. Tai Magnolia x soulangeana ‘Alba Superba’ (anksti žydi baltais žiedais), ‘Alexandrina’ (išorinė žiedlapių pusė su purpuriniais dryžiais, pražysta balandžio pabaigoje), ‘Brozzonii’ (greitai auga, dideli balti žiedai su purpurine žiedlapių pamatine dalimi, žydi beveik visą vasarą), ‘Lennei’ (greitai augantis krūmas, žiedų išorinė pusė rožinė, vidinė gelsvai balta, žiedlapiai stori, mėsingi, žydi pavasarį, pakartotinai – vasaros pabaigoje), ‘Rustica Rubra’ (vainiklapių išorinė pusė purpurinė, vidinė balta), ‘San Jose’ (žiedai stambūs, jų išorinė pusė purpurinė, vidinė gelsvai arba rausvai balta, žydi pavasarį). ‘Speciosa’ (labai gausiai žydi, vainiklapiai balti su rožiniais pamatais ir išilgine juosta), ‘Verbanica’ (stambūs žiedai tamsiai rožine išorine ir švelniai rausva vidine puse).Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata (Sieb. et Zucc.) Maxim.) – mažas medelis arba krūmas. Žiedai balti, sudaryti iš 12–30 siaurų baltų žiedlapių, kurie žydėjimo pabaigoje dažnai įgauna rausvą atspalvį. Žydi balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Žiemai pakankamai atspari. Populiariausia veislė Magnolia stellata ‘Royal Star’ pasižymi ypač dideliais, gausiais, baltais žiedais. Auga greitai, žydi kiek vėliau už žvaigždinę magnoliją.
 
Taip pat skaitykite – magnolija.