Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
okeanija,
car tar,
dziedas,
pexion,
makita,
vimeo,
kolosas,
grožio paslaugų servisas,
sezonas,
kolekcijos,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Sisteminti istatymus ir kitus normatyvinius aktus, daryti kodifikacija,
Kieta, nelydi iskastine gamtine derva; panasi i gintara,
Vario ir nikelio (jo apie 43%) lydinys su trupuciu (0, 1-1%) mangano; vart. termoporoms ir kompensaciniams laidams gaminti,
Kopijavimo irenginio detale, judinanti iranki, kuris ruosinyje ispjauna numatyta pavirsiaus profili,
Nedidelis kataliku ir anglikonu kulto pastatas, savarankiskas arba sujungtas su kitu didesniu pastatu (paprastai baznycia) ,
Staiginės g., Taurų k., Tauragės r. sav.,
Tauragės Dvaro g., Taurų k., Tauragės r. sav.,
Tilžės pl., Taurų k., Tauragės r. sav.,
Topolių g., Taurų k., Tauragės r. sav.,
Verslininkų g., Taurų k., Tauragės r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Jokioje kitoje gėlių grupėje nėra tokio didžiulio įvairumo. Suskaičiuojama per 100 laukinių rūšių ir tūkstančiai hibridinių veislių. Lietuvoje savaime auga tik viena retai aptinkama rūšis – miškinė lelija. Pasaulyje lelijos auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Pirmoji sukultūrinta rūšis buvo
baltoji lelija (Lilium candidum). Lelijų „aukso amžius“ prasidėjo tada, kai buvo sukurtos hibridinės veislės. Pagal tarptautinę klasifikaciją visos lelijų rūšys ir veislės skirstomos į 9 grupes: I grupė – azijinių lelijų hibridai (Asiatic Hybrids); II grupė –
miškinės lelijos hibridai (Martagon Hybrids); III grupė – baltosios lelijos hibridai (Candidum Hybrids); IV grupė – amerikietiški hibridai (American Hybrids); V grupė – Longiflorum hibridai (Longiflorum Hybrids); VI grupė – vamzdeliniai ir Orleano hibridai (Trumpet and
Aurelian Hybrids); VII grupė – rytietiški hibridai (Oriental Hybrids); VIII grupė – kiti hibridai, nepriskirti ankstesnėms grupėms; IX grupė – laukinės lelijų rūšys. Bendri priežiūros darbai *Visų grupių lelijos, išskyrus keletą laukinių Šiaurės Amerikos rūšių, bijo
užmirkusios dirvos. Tiesa, nors drėgmės perteklius ir kenksmingas, jos turi pakakti visą vegetacijos periodą. Didžiausias drėgmės poreikis – vasaros pradžioje, kai auga nauji stiebai, šaknys, ir po žydėjimo, kai formuojasi nauji pakaitiniai svogūnai. *Visos lelijos neatsparios botryčiui, todėl
nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio vidurio, kas 10–14 dienų, jas reikia purkšti fungicidais. Iš gerai žinomų tinka fundazolas, Bordo mišinys, visi vario preparatai, beveik visi fungicidai, kuriais kovojama su bulvių maru. Kadangi prie preparatų ligų sukėlėjai greitai pripranta, reikia
kaitalioti kontaktinio ir sisteminio veikimo fungicidus. *Rudenį, pasibaigus vegetacijai, nudžiūvę augalų stiebai nupjaunami prie pat dirvos paviršiaus ir sudeginami. *Svarbi ir tinkama sėjomaina. Į tą pačią vietą lelijų nesodinkite 4–5 metus. Jų nesodinkite ir po kitų svogūninių. *Pasirinkite
geriausiai mūsų klimato sąlygomis augančias veisles ir rūšis. Plačiau apie šias gėles skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 17 – „Lelijos“ . Straipsnis – „Lelijų legendos“.
|
|
|
|
|