Leistis

Leistis

Lei|stis, ~džiasi, ~dosi
1. -> leisti.
2. duotis, sutikti: l. kam perkalbėti. šuo nesileisdavo nė paglostomas.
3. eiti, važiuoti žemyn, į pakalnę: l. laiptais. rogutėmis ~džiasi nuo kalno.
4. slinkti, judėti žemyn: lėktuvas ~džiasi. saulė ~džiasi.
5. būti nuožulniam: ten ~dosi šlaitas.
6. kedėti, skisti: marškiniai pradėjo l.
7. bliūkšti, slūgti: votis ~džiasi.
8. darytis palaidam, atsisukti: siūlai ~džiasi.
9. vykti: pėsčias ~dosi namo. ~dausi į kelionę. ~dosi į jūrą žvejoti. 10. pradėti ką daryti: ~dosi bėgti. visi ~dosi ieškoti bėglių. nesileidžia į ginčus. 1
1. prk. plačiau kuo domėtis, imtis ką nagrinėti: l. į politiką. l. į teoriją, į plačius apibendrinimus, į smulkmenas. ~dimasis (1) žiūrėk {leisti}