Laisvoji prekyba

Valstybės nesikišimo į tarptautinę prekybą politika, kuri vyksta pagal tarptautinį darbo pasidalinimą ir palyginamojo pranašumo teoriją. Tokia politika padeda efektyviai paskirstyti pasaulinius resursus ir maksimizuoti pasaulines pajamas. Laisvoji prekyba labai retai buvo kokios tai šalies praktikuojama, nekalbant jau apie visą šalių sandraugą. Valstybė gali kištis į tarptautinę prekybą dėl neekonominių priežasčių, pavyzdžiui, dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo arba dėl socialinių priežasčių (valstietijos arba varguomenės palaikymo), arba dėl ekonominių priežasčių. Pastarosioms priskiriama: svarbiausių pramonės šakų apsauga nuo importo, jaunų šakų apsauga, palankių prekybos sąlygų sudarymas ir importo iš šalių, kuriose mokami gyventojams maži darbo užmokesčiai, apsauga.