laisvalaikis,savaitgalis

Sveiki, aš irgi prisijungsiu prie jūsų pokalbio ir paminėsiu, kad labai retai kada tenka savaitgaliais gulinėti lovoje O priežastis to yra labai paprasta - augintinis. Turime namie šuniuką, kuram reikalingas pakankamai didelis dėmesys ir fizinis krūvis tad nesvarbus ar darbo diena ar savaitgalis tenka iš ryto keliauti pabėgioti na o po sporto visuomet norisi kažką daugiau nuveikti. Šuniukui žinoma irgi tenka rinktis pakankamai gerą maistą ir priemones dresūrai, dėl to ir apsilankyti dažnai reikia https://epet.lt/ parduotuvėje, tai dar viena, nors ir nėra labai kažkokia įspūdinga, bet veikla, kuri užima laiko.

Savaitgaliai tai tokios pat GYVENIMO dienos,kaip ir visos kitos.
Skirtumas tik toks,kad dirbantiems nereikia skubėti į darbą,todėl su lova galima padraugauti ne pagal nusistovėjusį grafiką.Po to keliamasi ir įsijungiama į kokį nors užsiėmimą.Užsiėmimų pilna.Niekaip nesuprantu nusiskundimais,kad atsiranda žmonių,neturinčių ko veikti.
Žmonės,kaip jūs taip sugebat-neturėti ko veikti?????

Savaitgaliais dažnai tenka keltis gerokai anksčiau, kad spėti viską norimą nuveikti. Ne visuomet, bet dažnai. O planuoti iš anksto nemėgstu, labiau patinka elgtis pagal nuotaiką. Tarkim, išvykai nusiteikti ir susiruošti man užtenka valandos - nesuprantu tų, kuriems, ypač kurioms, neužtenka.
Taip pat, kur nors išvykstant neimu kompo ir ragelį paprastai pervedu į beryšį režimą.

pas vyrus nebuna melancholijos, arba gyveni arba ne, kitu variantu tiesiog nera. kas tai yra ta melancholija ? jei tu nieko neveiki, tai esi mires, arba fiziskai, arba dvasiskai.

tai jei nesusiplanuosi ir nuvyksi tarkim savaitgaliui i kita sali, tai ant suoliuko miegosi ? kazkada Londone priejo keturiese sako kur mums rast viesbuti ? jei nenori miegot gatveje ant suoliuko, tai planuoji.

Gal buduliai ten buvo (į galvą negavai?) :(
Ar jie telefono neturėjo, mapsu ar gugliu naudotis nemokėjo (5-ių minučių problema) ir apskritai, taupė ar buvo buvo nebyliai?

Įdomi interpretacija. Tiksliau, labai labai subjektyvi interpretacija. Ir juokinga tai, kad toks pasakymas galėtų būti prilygintas pasakymui "vyrai nejaučia skausmo" arba "vyrai neliūdi", "vyrai nesidžiaugia". Kitaip tariant, bandoma neigti nenuneigiamą, kiekvienam žmogui kasdien po šimtus kartų įvykstantį reiškinį - jausmus. Žinoma, neigimas visada rodo, kad žmogus tiesiog bando bėgti nuo to, nes akivaizdžiai kažkur viduje yra smarkiai užspaudęs visa tai.

Toliau, "jeigu nieko neveiki, tai esi miręs" - vau, čia jau išvis į kosmosą išskraidinantis, itin gilus ir labai apsvarstytas teiginys. Kur čia taip išmatavai? Na, žinoma, nenuneigsiu fakto, kad turbūt pats tiesiog taip jautiesi, bet neturi absoliučiai jokio pagrindo taip teigti apie kitus žmones. Nes, pagal tavo logiką, miegodamas tu irgi miręs - tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ir žmogus, pilnu protu, tačiau su fizine negalia, prikaustytas prie lovos ir negalintis pajudinti galūnių - taipogi miręs? Mane stebina, iš kur žmonėms apskritai kyla tokios mintys ir pasvarstymai? Kaip galima šitaip aklai neigti, kad turi jausmus, turi daugybę jų. Dar juokingiau, kad bandoma pasakyti, kad VYRAI nejaučia melancholijos, suprask, moterys, tai čia visai kitaip. Juokinga, nes akivaizdžiai apart to, kad yra jaučiamas didžiulis, milžiniškas jausmų užspaudimas, prie to dar ir išlenda kažkokios nuoskaudos, neva čia tik moterys turi laiko "melancholijomis" užsiiminėti, o vyrai dirba, aria :D

Sorry, bet žiauriai juokinga :D

Jei imti nelabai toli, tai kiek teko varyt į kokią Latviją ar Estiją su reikalais, viešbučio ieškodavau jau po reikalų, t.y. kokia 6 vakaro. Tiesiog iš anksto nevisad aišku, ar vertės pasilikt kitai dienai. Dar nėra taip nutikę, kad pirmame išsirinktame vietos nebūtų. Taip pat Lietuvoje.
Visur kitur būdavo iš anksto aišku, kiek užtruks, tai galima ir užsisakyti.