Kokie gi tie lietuviai?

Na ar nemanot, kad šalis pilna negatyvo ir žmonės elgiasi su žmonėmis be pagarbos? Pavyzdžiui, teko dirbti įvairius darbus, pastebėjau, kad tam tikrose pareigose banke, ar kokioj tarptautinei kompanijoj galima uždirbti beveik tiek pat kiek apsaugoj. Bet kažkodėl žmonės mano kitaip, vien tarptautinis vardas jau jiems kaip elitas ir pasako kad jų sic statusas aukščiau. Pavyzdžiui, žmonės negerbia žmonių dirbančių apsaugoj, parduotuvėse, nes yra stereotipų. O jau tarptautinėse kompanijose lyg idiotų chamų nėra?
Vyrai kaprizingi, savo tiesas įrodyti visada tenori.
Moterys ieško labiau finansinės naudos.
Kas pasidarė su šalimi? Nėjau esame traumuota siauro mąstymo šalis, kurį visaip nori pavaidinti vakarų Europą, bet ištikrųjų?

Taip, sutinku, kad mūsuose daug negatyvo, chamiškumo ir dvigubų standartų. Man asmeniškai yra didelė vertybė žmogiškas vadovo santykis su darbuotojais ir geri, kolegiški santykiai darbovietėje. Tuo pačiu labai gerbiu ir vertinu žmonių darbą aptarnavimo, paslaugų srityje, kur dauguma mūsų nei nenorėtų dirbti. Visuomet jiems dėkoju su šypsena, persimetame keliais žodžiais.
Dėl vyrų ir moterų nesutikčiau, mes visi labai skirtingi ir tie stereotipiniai apibendrinimai niekam naudos neatneša

Skirtingų soc sluoksnių žmonės gali būti nemandagiais. Pavyzdžiui, vietoj to, kad ramiai paklausti ar pasakyti - šaukia ant žmogaus.
Visur yra nemandagių žmonių, ne nuo šalies tai priklauso, bet kai gyveni Lietuvoj, tai pastebi, kad žmonės čia labai greitai keičiasi ir tikrai ne į gerąją.

Su kuo bendrauji, tokią ir nuomonę susidarai. Man pvz. neaišku, kur tie chamai ir savanaudžiai, nepažįstu nė vieno - visi aplink malonūs ir kultūringi žmonės. O kaip yra kitur? Ar čia veikia principas "visur gerai, kur mūsų nėra"?

Na, gal nustokim taip negatyviai reikštis apie savo tautą... Mane, pavyzdžiui, dar darželyje auklėjo, jog pradėti reikia nuo savęs.
Juk visose šalyse visko yra, visokių žmonių irgi yra visur. Daugeliu atveju chamiškas elgesys yra tiesiog auklėjimo spragos, kurios deja, dažnai tęsiasi iš kartos į kartą.

Kaprizingi vyrai ir barakūdiškos moterys tėra vienas stereotipas. Tokių ir panašių stereotipų galima rasti įvairių, tik klausimas į kuriuos atsižvelgiame į kuriuos ne. Tas "kaprizingas" noras parodyti savo tiesas gali kilti iš noro pasipuikuoti savo darbu/žiniomis ar tiesiog paprastas noras būti pripažintu bei įvertintu. Lygiai taip pat tiek moteris, tiek vyras turi teisę išreikšti norą gyventi financiškai patogioje padėtyje, ar reikmę/norą rasti partnerį gyvenime kuris gerai uždirba. Negi šie sterotipai gyvena tik Lietuvoje? Ar šių dalykų nori tik lietuviai ir lietuvės? Nemanau.

O apskritai, manyčiau, kad rėžiate labai hiperbolizuotą vaizdą apie Lietuvą.

Vaizdas toks, kad šalis bando kaip ir dauguma šalių vengti ir pripažinti to, kad yra didelės problemos. Lyderiavimas savižudybėse, alkoholio vartojime, emigracijoje, mažiausias minimumas iš visų Europos šalių, mažas gimstamumas ir daug kitų dalykų kur lyderiaujam. Bet sukurtas toks noras būti vakarais, nors niekada tokiais Lietuva nebus. Dabar gera tik verslininkų ir seimo narių seniai įsikūrusių šiose srityse vaikai gali nesistengiant viską gauti net jei ir totalus diletantai Jau žmonėms taip peršama tą tautinę neapykanta, kiršinimas, kad visi kaimynai blogį. Tiesiog kad mažiau savo darže viską tvarkyti reikia lįsti prie kitų.

Na, vaizdas vaizdu, nes visgi viską vertiname pagal savo sugedimo laipsnį. Nesutikčiau, jog noras būti vakarais yra peršamas - labiau tai norima siekiamybė, ypač jaunimo tarpe, jog Lietuva nusikratytų to sovietmečio šleifo ir taptų normali vakarietiška valstybė. Kiek šis noras yra geras vertinti sunku, nes visose šalyse yra skirtingų blogų aspektų, o idiliška visuomenė egzistuoti tiesiog negali. Betkuriuo atveju, teigčiau, jog šiai siekiamybei pasiekti reikia ne tik daug laiko, bet ir pastangų bei žinoma iš pagrindų keisti visą politinę sistemą. Pripažinkim, kad juokinga, kai dviejų milijonų šaliai kažkaip reikia virš šimto valdančiųjų, net neskaičiuojant visų padėdėjo padėjėjų.

O "šiltas" vietas ir, žinoma, visą korupciją bei tokių norą reiktų kaip įmanoma šalinti - tiek auklėjimu, tiek sukuriamų sąlygų jog visos vietos taptų palyginus šiltomis.
Savą daržą reikia ravėti, o ne mėtyti akmenis į kitų, ir gailėtis kad žolė neauga.