KLIVIJA (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi raudonoji klivija (Clivia miniata). Yra keletas jos veislių, besiskiriančių žiedų spalva ir dydžiu. Retesnė kilnioji klivija (C. nobilis) turi siaurus, žemyn svyrančius žiedus. C. gardenii ir kitos auginamos tik kolekcininkų. Visų klivijų lapai visžaliai, siauri, pagrindais apkabinantys vienas kitą, sudaro netikrą stiebą. Žiedynai išauga ant 0,5 m aukščio tvirto žiedynstiebio. Žydi pavasarį ir vasaros pradžioje. Augalai nuodingi.Priežiūra. Klivijos auginamos šviesioje, bet nesaulėtoje vietoje. Vasarą galima išnešti į lauką, pastatyti pusiau šešėlyje. Pavasarį ir vasarą laistomos reguliariai, kad žemė vazone neišdžiūtų. Tręšiamos kas dvi savaites. Žiemą geriausia laikyti vėsioje (apie 12 °C), šviesioje patalpoje, laistyti labai mažai - tik kad nepradėtų vysti lapai. Vasario mėnesį perkėlus į šiltesnį kambarį pradeda augti nauji lapai ir žiedynas. Besiruošiančio žydėti augalo nereikėtų judinti: pernešti į kitą vietą ar apsukti į langą kita puse. Peržydėjusius žiedynkočius išpjauti. Klivijos persodinamos kas 3 metus. Auginimui tinka kompostinė žemė. Šaknys storos, tad parenkami nemaži vazonai.