KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai priešiniai, paprasti arba sudėtiniai, o šie – plunksniški, trilapiai arba pirštuoti. Daugumos klevų lapai rudenį spalvingi, ypač jei laikosi giedri ir vėsūs orai. Žiedai medingi, nedideli, išsidėstę po keletą, keliolika ar keliasdešimt gausiažiedžiuose žiedynuose. Dažniausiai žydi skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį. Vaisiai – skeltiniai sparnavaisiai.
Dauguma klevų tarpsta tik derlingose, drėgnokose, laidžiose, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvose. Dirvai ir drėgmei ypač reiklūs iš Rytų Azijos kilę klevai. Įvairios rūšys skiriasi atsparumu žiemai. Kenkėjams vidutiniškai atsparūs, o ligų puolami gana dažnai, ypač jei auga prastomis sąlygomis.
Nors žiedai nedideli, kai kurių klevų jie spalvingi, gausūs arba susitelkę gana dideliuose žiedynuose. Toliau aprašomi tik tie klevai, kuriuos nors sąlygiškai galima įvardinti kaip „puošniai žydinčius“.
Apskritalapis klevas (Acer circinatum Pursh) – iš Šiaurės Amerikos kilęs 6–12 m aukščio medis ovalia laja, plikais ūgliais, taisyklingais apskritais, 10–15 cm skersmens lapais su 7 arba 9 negiliomis skiautėmis. Žiedai apie 1 cm skersmens, raudonomis taurelėmis ir baltais vainiklapiais, po keletą nusvirę ant ilgų žiedkočių.
Korėjinis klevas (Acer pseudosieboldianum (Pax) Komar.) – Rytų Azijoje paplitęs 2–6 m aukščio medelis tankia rutuliška laja, plaukuotais jaunais ūgliais ir lapais. Lapai iki 14 cm skersmens, beveik apskriti, širdiškais pamatais, su 9 ar 11 smailų negilių skiaučių. Rudenį lapai ryškiai raudoni ar purpuriniai. Žiedai nusvirę, su raudonai purpurinėmis taurelėmis ir gelsvai baltais vainiklapiais. Nokstantys sparnavaisiai raudoni.
Į korėjinį klevą (taip pat ir į apskritalapį klevą) panašūs jam artimai giminingi kiti Rytų Azijos klevai: japoninis, Zyboldo, plaštakiškasis, Širasavos (Acer japonicum Thunb., A. sieboldianum Miq., A. palmatum Thunb., A. shirasawanum Koidz.). Šaltomis žiemomis šie klevai gali kiek apšalti. Šimtai plaštakiškojo bei japoninio klevų veislių, kurių dauguma – maži, žydintys ir derantys medeliai, stebina lapų spalvomis bei formomis.
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) paplitęs didesnėje Europos dalyje. Tai iki 30 m aukščio medis tankia ovalia laja. Lapai ilgakočiai, plaštakiškai skiautėti, su 5 ar 7 skiautėmis, 10–15 cm ilgio ir iki 18 cm skersmens. Žiedai žalsvai geltoni, iki 1,2 cm skersmens, susitelkę gausiažiedėse 4–6 cm skersmens skėtiškose kekėse. Sukurta kelios dešimtys paprastojo klevo veislių, kurios dažniausiai skiriasi lajos forma, lapų dydžiu, forma ir spalva. Puošniausiai atrodo žydintys klevai bronziniais, raudonais ar purpuriniais lapais, su kurių spalva kontrastuoja geltoni arba rausvai geltoni žiedai (Acer platanoides ‘Crimson King’, ‘Crimson Sentry’, ‘Goldsworth Purple’, ‘Reitenbachii’, ‘Royal Crimson’, ‘Royal Red’, ‘Schwedleri’). Acer platanoides ‘Faasen’s Black’ išsiskiria ne tik tamsiai purpuriniais lapais, bet ir raudonais žiedais.
Raudonasis klevas (Acer rubrum L.) – iš Šiaurės Amerikos kilęs 15–20 m (tėvynėje iki 40 m) aukščio medis raudonai rudomis šakomis, tamsiai raudonais ūgliais. Lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, 6–10 cm ilgio, rudenį oranžiniai, skaisčiai raudoni arba vyšniniai. Ilgakočiai tamsiai raudoni žiedai auga kuokštais po keliolika ar keliasdešimt, žydi prieš lapams skleidžiantis.
Kelios dešimtys raudonojo klevo veislių sukurta antrojoje XX a. pusėje. Daugelis jų – tankūs, neaukšti, siauros lajos medžiai labai ryškais lapais rudenį ar net nuo vasaros antrosios pusės – laikomi ypač tinkamais miestų želdiniams.
Varpinis klevas (Acer spicatum Lam.) savaime auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Medis iki 10 m aukščio arba keliastiebis aukštas krūmas triskiaučiais arba penkiaskiaučiais 6–12 cm ilgio ir pločio gelsvai žaliais lapais. Žiedai smulkūs, balsvi, susitelkę stačiose ar įstrižose 8–15 cm ilgio siaurose šluotelėse. Žydi sulapojęs gegužės antroje, birželio pirmoje pusėje. Sparnavaisiai rausvi arba raudoni.
Daugiau informacijos – „Klevas“.