Kaukė

Kaukė

Kauk|ė (1)
1. veido uždanga, ppr. vaizduojanti kokį gyvulį ar paukštį;
žmogus su kauke: ~ių balius.
2. prk. jausmo, nuomonės ar tikslo slėpimas: ~ę kam nuplėšti, nutraukti(ką demaskuoti).
3. tam tikras gaubtas, dedamas ant galvos apsisaugoti nuo nuodingųjų medžiagų.
4. gydomasis ar gražinamasis veido aptepas: kosmetinė k. medetkų k. k. nuo spuogų kauk|ti, ~ia, ~ė
1. išduoti ilgą, tęsiamą garsą (apie šunį, vilką, vėją, sviedinį ir kt.), staugti: naktimis miške vilkai ~ė. sniego pūgos ~ia. ~damos lėkė granatos. neiškenčia kaip šuo nekaukęs (flk.) .
2. prk. verkti, zyzti: ko ~i, nutilk! ~imas (2) : vilko, patrankų ~imas