Kaip su visu tuo tvarkytis?

Draugaujame su vaikinu metus laiko. Buvo visko, pykciu, issiskyrimu, geru akimirku. Tiesa sakant, buvome pries pora menesiu labai susipyke, issiskyre. Pries ta issiskyrima as elgiausi tarsi "Kale". Nevertinau jo visiskai, nors jis mane labaai mylejoZ Kai issiskyreme, supratau, kad nenoriu jo prarast. Stengiausi is visu jegu, kad santykiai testusi. Prie viso to, dar suzinojau, kad jis manes nemylejo menesi laiko????. Bet buvo girtas, sake kalbejo nesamones. Viska issiaiskinome. Na, o dabar, negaliu paleisti praeities. Jauciuosi nesaugi. Myliu ji begalo, bet bijau, kad jis manes ne. Noreciau paleisti praeiti, dziaugtis dabartimi ir atsipalaiduot, bet negaliu. Ta praeitis tarsi smaugia mane is vidaus. Bijau, kad jis nemyli manes, nors sako, kad tikrai myli labai. Per kiekviena musu pykti, as sakau jam, kad jis galetu susirasti kita, prisikabineju prie jo, del ivairiu dalyku, nors prarast jo nenoriu. Jis sake, kad per zinutes jos nemoka parodyt, realybej buna viskas gerai. Viduje jauciuose peastesne uz kitas, tarsi jos grazesnes uz mane, tarsi jos mielesnes, bijau, kad viena diena jis iseis. Kaip su tuo susitvarkyt? Kaip 100% isitikinti, kad jis tikrai mane myli?


As suprantu tai, kad esu labai sudetinga asmenybe. Man reikia daug demesio duoti, rupescio, kitaip tos meiles nejauciu. Buna parodau, kad einu slapia galva i lauka, o jis nieko nesako visiskai. Atrodo tarsi nerupeciau jam, nors sako visiskai kitaip. Kuo man tiketi? Tuo ka jauciu? ar tuo ka sako jis?

Eilinį sykį įsitikinu, kad lengviausia apgauti save. Ar ne vertingiau apsigaudinėti kita linkme?
Šiaip tai svarbu darbai - ne pliurpalai. Keista, kad daugybė moterų pliurpalus vertina aukščiau darbų.

Vargu,ar ten,aplamai,yra meilė.
Mylintis žmogus nori,kad mylimam būtų su juo gerai,o ne kad jam pačiam būtu gerai su mylimu ir mylinčiu žmogumi.
Nuo to taško ir reikia pradėti aiškintis,kas tarp jų vyksta.

Daugybė atvejų, kur kiekvienas (kiekviena) tempia į save, rūpinasi, kad tik jam (jai) būtų gerai ir dar vadina tai meile - išties toks egoistiškas jausmas nelabai ką turi bendro su meile kitam, nebent tik su meile sau. Tada ir rietis tenka, nes abu nepatenkinti kito elgesiu - juk jiems neįdomu, ko nori kitas, jiems įdomu tik ko nori patys.
Apgauti save - tą ir turėjau minty,- imti įsivaizduoti ko nėra ir dar bandyti taisyti nesamą.

na jau moteris siais laikais gali rast vyra per pora minuciu, pilna visokiu juodziu, cigonu, siru, babaju tik spekit rinktis.

o kodel ne su kitu/kita ? meile yra kai tu paleidi, kai nesisavini kito svetimo tau zmogaus. bet dazniausiai zmones kad buvo svetimi, supranta tik po skyrybu.

Paleisti skaudu.Nes norisi būti kartu,mylėti,rūpintis,jausti iš mylimo žmogaus tą patį.O jei yra "paleidžiamas",ilgainiui atsiranda supratimas,kad kitas tik naudojasi ir išnaudoja.tada,geriau visai išsiskirti.Skaudu bus trumpesnį laiką,nes kai po akimis nesimaišys-jausmai pamažu priges,gal ir visai išnyks.
Žmonės tada ir skiriasi,kai supranta,kad yra svetimi,kad toliau beprasmiška.

Pritariu, kad jei išties meilė be išskaičiavimo, tuomet nesieki kitą pririšti prie savęs. Jei norės, bus, nenorės - nebus, nuo to neturi keistis požiūris į jį (neimti vadinti kiaule "nes manęs nemyli"). Tačiau taip jau yra, kad absoliučiai daugumai pirmiausia rūpi jie patys, ką jie gaus, va tada gal jau ir mylės. O kai negauna, išvadina visaip, dar ir prisiminimui fanarą užstato

Meilėje išskaičiavimo ir egoizmo nebūna-kitaip tai ne meilė.
Bet meilė būna visokia.Ramiai sau tekanti,kai abu rūpinasi ją puoselėti.Abu laiko vienas kitą pririšę prie savęs.
Blogiausia vienpusė meilė-vienas viskam pasiryžęs,kitas tik naudojasi.Tokia pora,dažniausiai,išsiskiria.
Yra dar ir vadinama "šuniška"meilė.Niekaip aš jos nesuprantu.Ką tokiam įsimylėjėliui bedarytum,jis viską iškęs,kad tik būtų šalia savo meilės objekto.

visi susituoke yra svetimi, tik jie gyvena gilioje iliuzijoje, ateityje toks dalykas kaip santuoka aplamai isnyks.

tai ego , suprantat ? tarkim. jus perkate suni, nueinate i turgu ir issirenkate jums labiausiai patikusi - tai yra jusu ego, tam suniui jusu gal net nereikia.

fxx8,visiškai realu,kad gali taip atsitikti.Senosiose epochose santuokų nebuvo.Jos buvo išgalvotos,kai žmonija pradėjo surišti,kad iš lytinio akto gimsta vaikai,o ne aukštesnės jėgos juos atsiunčia.Reikėjo juridiškai apsaugoti sukurtą turtą,perduoti jį paveldėjimui palikuonims.Atsirado tradicijos,papročiai.Visa tai gerai,bet kartu ir varžo.O žmonės nemėgsta suvaržymų ir apribojimų.
Ateities modelis neaiškus.Gal pasidarys,kaip tarp žvėrių džiunglėse.Moterys gimdys,augins vienos,o visi vyrai mokės į bendrą fondą,nes,priešingai nei džiunglėse,žmogaus vaikai auga lėtai.Ir motina jiems žolės papešus neatneš.
Kaip ir gamtoje-laimi stipriausi.Kažkurie vyrai į pasaulį paleis aibę vaikų,kažkuriems teks apie sueitis tik pasvajoti.
Jau dabar tai vyksta-šiuo metu, gal ,pereinamasis laikotarpis.

kitokios meiles siais laikais ir nebuna, nebent filmuose ? seniau vyrui uztekdavo zieda is ramunes ar kitos geles susukt ir jau santuoka ivykdavo, dabar merginos skaiciuoja ir skaiciuoja gerai

jus kalbat apie meile jausmui, o ne kitam zmogui.

jeigu ateityje aplamai ju bus. poreikis mazeja ir kazkokia chromosoma kazkur jau skaiciau kad nyksta. beje, toks fondas (vaiko pinigai) jau dabar yra, tik i ji moka vienisi ir bevaikiai asmenys, na kuriems ir taip nepasiseke kiti per vaikus susigrazina, anksciau ar veliau.

Santuoka sugalvota ne tada, kai sužinota iš kur atsiranda vaikai, bet kai bažnyčia nusprendė pakurti papildomą bizniuką. Iki tol tiesiog dviese nuspręsdavo gyventi kartu, galbūt įvykdavo to viešas paminėjimas, bet oficialiai niekaip nebuvo forminama. Pradžioje bažnyčia per santuokas kūrė valstybių santykius, kai pasakydavo, kokiam princui su kokia princese galima ženytis, gerokai vėliau ėmė kontroliuoti mažiau pasiturinčių turtinius santykius, galiausiai tą funkciją perėmė valstybė. Taigi, kaip bežiūrėsi, santuoka yra savotiškai primesta ir iš to visų pirma turi naudą tie, kurie ją primetė.

Dabar skaičiuoja visi.Vyrukai išmoko ieškoti apsirūpinusių moterų,nebekreipdami dėmesio net į amžių ir išvaizdą.Kad tik būtų materialinė pusė padoriai atrodanti.
Aš jau seniai netikiu jokia ilgalaike meile.Teigiama,kad ji trunka tris metus.Turbūt,taip ir yra.Vėliau,kurie gyvena "ilgai ir laimingai"tą daro iš patogumo,nenoro nieko keisti,jungiami vaikų ir turtų.Tik vienetus riša dar ir tas meile vadinamas jausmas.

Tris metus trunka aistra, tačiau 99% ją vadina meile. Meilė nesibaigia niekuomet, nesvarbu ar bendrauji su tuo žmogumi - tačiau baigiasi aistra ir tuomet būna malonu žinoti, kad jai (jam) sekasi gerai.

Lietuvių tradicijos tokios - turi susirasti žmoną su kraičiu. Tėvai tradiciškai kraitį kaupia dukroms, gi sūnūs turi sugebėti susirasti turtingą žmoną. Iki sovietmečio pabaigos tai vis dar buvo visiškai įprasta, dabar persipynė skirtingų tautų matymai, tad turtingos poros nori visi.

Taigi,santuoka žmonėms nereikalinga,buvo primesta ir įsitvirtino sąmonėje,kad tai teisinga.
Iš tiesų-reikalingas tik seksas.Vyrams labai-moterims gerokai mažiau.
Modelis,jei tokio dalyko,kaip "šeimos atgyvena"nebeliktų būtų daug kam patogesnis.Vyrai dabar laksto,ieškodami sekso,bet kartu ir patys užkerta tam kelią.Moteris,kurios nelabai paiso vis dar galiojančių moralės nuostatų-jie patys visaip ir išvadina.O kuri norėtų būti visaip niekinama...Todėl moterys vis dar labiau nori įteisinti santykius.
Keičiantis nuostatoms,keistųsi ir mąstymas.Vyras patinas,vaikštantis pas moterį patelę.Ir tai normalu ir suprantama,niekaip nesmerkiama.Vieną vakarą pas vieną,kitą vakarą pas kitą(kaip kam pasiseks).Moteris nieko neprivalo,jei pati nenori.O jei panoro,tai tikrai atsiras su kuo.Gal net dažniau užsimanytų,nei su tuo pačiu vėžį varančiu asmeniu.Pastojo-jokios panikos ką daryti...Jaučiasi saugi,nes bus išlaikoma iš bendro fondo.
Dabar,nors ir yra tas fondelis-į jį nemoka tie,kurie vaikų pridirbo.O pašalpos nėra pakankamos,kad motina galėtų normaliai auginti vaiką.

fxx8,gyvenime mačiau ne vienetus pavyzdžių.Gyvenau Vilniuje,sutikau daug daug žmonių.Bendradarbės,kaimynės,draugės,šiaip sutikti žmonės...Tik spėk žiūrėti,kaip visiems nesiseka...Dabar gyvenu kaime-čia tas pats.
Jei pamąstai,kas vyksta tose pažinčių svetainėse...Ko tik čia nėra...Ir vedę apsimeta laisvais,ir laisvi vedusiais...
O dėl tų vis vestuves atšokančių-juk pats teigei,kad dažnai mylimas ne pats žmogus,o tik tas jausmas,kurį jie meile vadina.Prisirišimas,įprotis...Beje,nemaža tokių porų dalis gyvena,kaip šuo su kate...Bet, taip nori kaip ir pasipuikuoti,kad jiems pasisekė.