Just.Marcinkevičius.

ar atsirado pas Jus kokios emocijos sužinojus,kad Jis mirė? ar pritariate esančiai nuomonei apie Jį? tikiuos sulaukti atsakymu iš protingu ir normalių žmonių,kurių manau čia tikrai yra, o ne iš tokių kurie dar sugeba Jam prikabinti eilinio vagies ar komunisto etiketę.

Na gaila, kad toks žmogus mirė...

Man vienodai, nesibičiuliavome su juo asmeniškai, nei karto nesimatėme, kodėl turėtų iš viso kokios emocijos kilti? Gyvas jis ar ne, gerai sekasi ar nelabai, whatever - tik dar vienas iš 6 mlrd. nepažįstamų žmonių

Emocijos tai tikrai atsirado, reikėjo savu laiku 3 puslapius jo dienoraščio mintinai išmokt. O paskui tą "Dienoraštį be datų" ir visą perskaičiau. Na, žinoma, žmonėms, kuriems jis buvo įkvėpimo šaltinis, laisvės korifėjus, jo mirtis yra skaudus sukrėtimas. Ir dar tokią dieną...

Gaila istikruju kad mire toks rasytojas. O dar Vasario 16... Bet ka padarysi.. Juk zmones kadanors visdelto mirsta..

Nieko nera amzino. Visi kada nors iseina. Isejo Kernagis, isejo Marcinkevicius. Iseis ir dabartiniai patriotiniu ideju puoseletojai, tokie kaip Mamontovas ar Mikutavicius, iseisim ir kiekvienas is musu. Asmeniskai J.Marcinkeviciaus nepazinojau, kurybos jo nedaug esu skaites, todel turbut ir nekilo didesniu emociju, perskaicius apie jo mirti. Visgi manau, kad i isejusiu vieta stos nauji Lietuvos patriotai, sugebesiantys kurti ne maziau prasmigus eilerascius, dainas ir kita.

Man didziausia ispudi padare, kad sugebejo zmogus gera data mirciai pasirinkti ,na neuzmirs mokinukai niekada...o is tiesu labai geras poetas buvo...amzina jam atilsi...uzuojauta artimiesiems

Neilinis žmogus, turbūt neatsitiktinai išėjo anapus būtent Vasario-16- ioliktąją, vieną iš tų dienų, susijusių su laisve...Kad būti poetu, juk pirmiausia reikia būti laisvam- įkvėpimas kitaip neateina...

Simboliškai, kad mirė būtent vasario 16 d... Kaip ir J. Basanavičius, beje.

Na, tau nepažįstamas, bet gi jis yra istorinis žmogus(nuo trečiadienio) tau tas pats irgi būtų kad tipo Brazauskas mirė ir tau nei šaltą nei šiltą?

Žinant, kad mirė nukritęs nuo laiptų, tai suprantama dar galėjo gyventi. Bet mirtis visus pasieks. Buvo tikrai žmogus turintis gilią asmenybę.

Blogiausia tai, tai žmogaus mirtis yra "supopsinama".... Rinksis dabar kilometrinės eilės, lies ašaras, pasakos kaip gaila... O prieš savaitę būtų kas nors paklausęs, tai turbūt net nebūtų sugebėję pasakyt, kur jis dabar yra, kodėl nesirodo viešumoj, o dalis net neprisimintų, kas čia per veikėjas. Kur tie visi veikėjai (ypač apie politikus eina kalba, kurie šiandien rėž ilgiausias ašaringas kalbas prieš rinkimus) buvo, kai kad ir žmogus ligoninėj gulėjo? Bent vienas aplankė?

Popsas ir tiek. Iš tikro - kaip ir Digitus sakė - mirsim visi, visi dabar esantys beveik 7 milijardai, asmeniškai jo nepažįstu, todėl nejaučiu didesnės nuoskaudos kaip kad išgirdus, kad kažkur Kinijoj nukrito autobusas su keleiviais į prarają. Gal daugiau gaila, kad nusipelnęs Lietuvai žmogus, bet tik tiek.

Henry - taip, tas pats buvo, kai ir Brazauskas numirė. Tik gaila, kad iš to TSKP veikėjo bando dabar didvyrį daryt....

manes nepaliete emociskai - man visiskai vienodai, jei kalbeti apie emocijas. Taip, tai buvo asmenybe, zymus zmogus - bet visa tai suvokiama protu - prie ko cia emocijos? Brazauskas, kada nors landsbergis, adamkus ... kad ir zmogus, israsias laiko masina - jokiu emociju - manes asmeniskai juk nepaliete - nebuvo jokio bendravimo.

Užjaučiu dėl šimtadienio visus abiturientus

Po laiko užjauti

Tai kas? :D Užjaust galima bet kada :D

MrProper, as talentingas, na bent jau dauguma mokykloje taip mano, o jis rasytojas, na man asmeniskai sis zmogus patinka nes as megstu tokius zmones, kurie turi bent jau sokejo, daininko, rasytojo ir kitu menini profesiju gyslele, tai kaip man gali nerupet sis zmogus? aisku, nebuvau laidotuvese, nes mes nevaziavom y vilniu, nebuvau prie jo patalo, nes tuo metu musu nebuvo ligonineje, bet as ji gerbiu vien uz visu aprasytus eilerascius ir knygas.

Žinoma, gaila, bet nepasakyčiau, kad sukrėtė. Kai mirė S. Geda, buvo kitaip, nes buvau ne kartą bendravusi, be to, situacija tokia buvo liūdna - kai žmogus nė garbingai numirti negalėjo. Čia pritarčiau MrProper: taip, jei žmogus skaitė jo kūrinius, bendravo, suprantama, bet kai žmonės, kurie tik dėl to, kad buvo "didis rašytojas", bet neturėjo kontakto nei per kūrybą, nei gyvai, kalba apie visokias emocines kančias - čia juokas iš tų žmonių ima.

Matai J.Marcinkevičiui dar kažkokia pagarba yra, bet na visi žmonės miršta ir nematau tame kažin kokios tragedijos. O kai Brazauskas mirė tai tikrai nei šilta nei šalta, lygai taip pat 0 emocijų kai paskaitai laikraštyje, kad Ažubalių kaime, prieš 10 metų mirė koks Petras.



Tave tiesiog kamuoja dėmesio trūkumas ir noras būti pripažintu/mylimu/gerbiamu

labai gaila kad mire toks geras rasytojas man patiko jo kuryba