Išstūmimo efektas

Reiškinys, kai dėl ekspansinės fiskalinės politikos pakyla palūkanų norma, ir tai sutrukdo realizuoti tas numatomas investicijas, kurios svyruoja pagal palūkanų normas. Išsipūtimo efektas taip pat gali kilti tada, kai palūkanų norma padidėja dėl to, kad augant gamybai ir pajamoms (taigi didėjant pinigų paklausai), atitinkamai nedidėja pinigų pasiūla. Šis efektas paprastai yra deficitinio biudžeto politikos pasekmė, kai augantis valstybės vartojimas, mažėjant mokesčiams, lemia palūkanų normos augimą. Tai mažina privačių institucijų, kurios svyruoja pagal palūkanų normos kitimą, apimtį. Šis efektas gali pasireikšti, kai valstybė išstumia iš finansų rinkos privatų sektorių. Tai įvyksta esant aukštam ekonominių resursų panaudojimo lygiui. Esant žemam jų panaudojimo lygiui, pasireiškia įstūmimo arba prasiskverbimo efektas. Vyriausybės išlaidų augimas atitinkamai mažina privataus sektoriaus daromas išlaidas ir išstumia pastarąsias iš visuminių išlaidų struktūros.