Išmėtyti

Išmėtyti

Išmėt|yti, ~o, ~ė džn. išmesti.
1. išlaidyti, išsvaidyti: neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs (flk.) .
2. ne vietoje išdėlioti, išblaškyti: visur gulėjo ~ytų rakandų.
3. pašalinti ką nereikalingą: ~ė popierius iš lentynos.
4. vieną po kito pamesti: visas nosines ~ė.|sngr.: kažin kur išsimėtė adatos.
5. daugelį pašalinti, išvaryti: jie buvo ~yti iš butų.
6. išblaškyti, išskirstyti: sodybos buvo ~ytos laukuose.|sngr.: miestas plačiai išsimėtęs.
7. be reikalo išleisti: visokiems niekams ~ė pinigus. ~ymas (1) žiūrėk {išmesti}