Gyvenimas ir darbas Vokietijoje

2011 m. gegužės 1 dieną sukanka lygiai 7 metai, kai Lietuvos žmonės nusprendė tapti Europos Sąjungos nariais. Tą dieną lietuviams nustoja galioti paskutiniai suvaržymai, draudžiantys dirbti samdomą darbą Vokietijoje ir Austrijoje. Berlyno miesto užsieniečių valdybos (Ausläderamt) aplinkraštyje darbdaviams rašoma, kad lietuviai (latviai, estai ir t. t.) Vokietijoje turi tas pačias teises, kaip ir vokiečiai, švedai, prancūzai. Leidimai dirbti nereikalingi, o teisės gyventi, užsiimti verslu jau buvo suteiktos anksčiau.

Nuo tos dienos lietuviai pirmą kartą savo tūkstantį metų skaičiuojančioje istorijoje tampa laisvi ir lygiateisiai Europos piliečiai. Kelias į šį tikslą buvo nelengvas, pareikalavo daug išteklių ir žmonių aukų, bet pagaliau jis pasiektas. Dabar paaiškės, ar žmonės moka gyventi būdami visiškai laisvi...
Paskaičius rimtus vokiečių laikraščius, straipsnių komentarus, pasiklausius darbdavių ir į ateitį apdairiai žvelgiančių politikų, susidaro įspūdis, kad Vokietija laukia tų jaunų, išsilavinusių žmonių iš Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos - vokiečių visuomenė sensta ir jai trūksta rimtos darbo jėgos. Šiuo metu Vokietijoje trūksta 400 000 darbuotojų.

Kad tai ne „sekmadieninės šnekos", o rimtos bręstančios problemos, rodo įvairūs faktai. Vokietijos gamyklos turi tiek užsakymų, kad darbuotojai priversti dirbti viršvalandžius, o įmonės, parūpinančios joms darbuotojus, turi jų ieškoti Lenkijoje ir kitose šalyse. Iki šiol jiems įsidarbinti nebuvo taip paprasta, mat reikėjo gauti specialius darbo leidimus. Visa tai pasikeis po gegužės 1 dienos.

Minėtoms gamykloms ir įmonėms reikia ne tik paprastų darbininkų, bet ir specialistų, inžinierių, vadybininkų, taip pat tų, kurie norėtų mokytis amato. Dauguma vokiečių firmų žvelgia toliaregiškai ir skiria lėšų darbuotojams mokyti. Panaši padėtis slaugos, aptarnavimo, viešbučių sferose. Mokykloms reikia mokytojų, ypač dėstančių tiksliuosius dalykus, o teatrams - dainininkų, muzikantų...

Ar emigruojantiems lietuviams Vokietija gali tapti patrauklesnė nei, pavyzdžiui, Airija ar Anglija? Greičiausiai taip. Pasižiūrėkite, kaip sekasi tūkstančiams lietuvių, kurie čia jau įsikūrę ar dar tik kuriasi. Gal iš pradžių juos varo į neviltį vokiečių pedantiškumas ir tvarkingumas, bet greitai šiuo atžvilgiu jie tampa vokiškesni nei patys vokiečiai. Dabar jaunuoliai iš Frankfurto prie Maino iki Kėdainių su savo BMW nuvyksta per 14 valandų, o kiek valandų prireiks, kai bus rekonstruoti ir nutiesti greitkeliai ar važinės greitieji traukiniai?

Neabejotina, lietuviai Vokietijoje susikurs materialiai aprūpintą gyvenimą, padės tėvynėje likusiems, patys organizuosis į sambūrius ar klubus. Jau dabar šeštadieninės lietuvių mokyklėlės dygsta kaip grybai po lietaus - daugelis nori, kad ir jų vaikai, per atostogas nuvykę į Lietuvą, galėtų su seneliais ir kiemo vaikais susikalbėti lietuviškai.

Dėl vokiečių kalbos nemokėjimo ar per menko mokėjimo nereikėtų labai jaudintis, lietuviai iš prigimties yra daugiakalbiai - po pusmečio su vokiečiais jau gerai susikalba, o po metų ir sapnuoja vokiškai. Yra daug mokyklų, kuriose už prieinamą kainą mokoma vokiečių kalbos. Antra vertus, jei jau dirbi vadybininku ar inžinieriumi tarptautinėje įmonėje, daug svarbiau mokėti anglų kalbą, o vokiečių kalba tada reikalinga nebent alaus restorane užsisakyti, bet ir tai nebūtinai, alaus gausi ir taip...

Bet kiekvienas medalis turi dvi puses. Kas bus su Lietuva ir jos žmonėmis, norintiems ar turintiems gyventi savoje šalyje? Prisimenu vaikystėje iš tetos girdėtus žodžius: jei karvę žiemą laikysi šaltame tvarte, ji duos mažiau pieno, o jeigu nepasirūpinsi tinkamu pašaru vasarą, pieno bus dar mažiau... Vasarą paleisk karvę nuo grandinės, tuoj ji bus kaimyno dobiluose...

Nenoriu žmonių lyginti su karve, bet pasižiūrėjus žmonės reaguoja lygiai taip pat. Lietuvos valdžia, verslininkai, profsąjungos turi tinkamai pasirūpinti savo žmonėmis, kad šie neitų į kaimynų dobilus, kaip mano tetos karvės...

Romas Šileris
_____________________________________________________________________

Kokia jūsų nuomonė apie tai ???? Kaip jus manote ar daug kas pasiryš ieškoti darbo Vokietijoje dabar, kai panaikinti paskutiniai suvaržymai, kurie iki šiol trukdė lietuviams legaliai įsidarbinti šioje šalyje ????

Manau, kad taip. Va, ir mano pažįstama, pabaigia magistratūrą ir lekia pas vokiečius į gamyklą dirbt, kurioj neseniai stažavosi. Ir mane pačią domina kas ir kaip ten, su mano išsilavinimu - Vokietijoj plačios erdvės, galėčiau dirbti pagal specialybę, ko man nepasiūlytų Anglija ar Airija, šiuo metu ir Lietuva.

Aš pati, dabar naršydama po internetą, atradau šitą naują, šios dienos straipsnį . Ir man pačiai buvo labai įdomu jį perskaityti, o kai perskaičiau, tai nusprendžiau nukopinti ir į forumą įdėti, kad padiskutuotų apie tai forumiečiai... Kokia ateitis laukia Lietuvos, jei vis daugiau užsienio valstybių atveria savo duris lietuviams.. ....????

Nežinau, perdėm optimistiškai parašytas straipsnis. Nežinau, gal mano toks likimas, bet nesu sutikus nė vieno vokiečio, norinčio kalbėt angliškai, tas pats dėsnis galioja ne tik alaus baruose, bet ir parduotuvėse, ypač mažesniuose miesteliuose, ir ypač buvusioj DDR. Ir šiaip, vokiečių kalba nėra tokia, kuria gali kalbėt po puismečio, kaip kad, tarkim olandų. Vokiečių k. gerai išmokt reikia laiko ir praktikos, praktikos su vokiečiais , jeigu pasitaikys supratingi, atsiras, o laikas, tikrai daugiau negu pusės metų reiktų kalbos struktūrai perprast jos anksčiau nesimokiusiems.

Prasta ateitis laukia, kol pragyvenimo lygis bus žemesnis nei ES vidurkis.. Pavyzdžiui kaip jaunam žmogui Lietuvoje pradėti gyventi vienam? Buto nenusipirksi, dirbdamas su darbartiniais atlyginimais, o nuomuotis visą gyvenimą irgi ne kažkas. Paskolos išdavimai labai sugriežtinti, plius dabar labai jau svyruoja darbo rinkoje viskas, etatai mažinami ir t.t., tai nesi užtikrintas, ar galėtum skolintis ir po to gražiai gražinti pinigus.. Tas varo kiek į neviltį, tai ir ieško jaunimas kur daugiau pinigų, kad kažkokį pamatą turėti vėliau.. O pats šalies "senėjimas", kaip visuomenės, kaip ir straipsnyje - tik mitas, nes yra nemažai jaunimo, tik jie nesuinteresuoti pasilikti savo valstybėje, nes valstybė jiems nieko nepasiūlo.. Tai ir lieka tie vyresnio amžiaus žmonės, tai ir traktuojama, kaip "senėja" visuomenė..

O kaip tokią bėdą spręsti tai velniai žino.. Bet nežinau net, kažko per daug ir neįmanoma turbūt tikėtis, kai valstybė reguliariai dirba tik 20 metų, lyginant su Europos "seniais"..
Beje kokie Vokietijoj minimalūs atlygiai? Ir ar tų 400 tūkst kiek procentų sudarytų tos paminėtos "specialistų" vietos.. Čia man labiau šviečiasi visų problema - daugėja vadovų, mažėja indėnų..

Beje, dar galima įsidarbint ir austrijoj dabar bus be suvaržymų

Aišku, varykit visi iš Lietuvos, man daugiau darbo vietų liks. :P

metam 280 tūkst į vokietiją, tai čia visi dirbs, o ten mažiau trūks.. kad viskas būtų taip paprasta

Taigi konkurencija kokia bus, ne tik Lietuvai atsivėrė rinka, bet ir lenkams, čekams, slovakams, žodžiu, visai naujajai Euuropai, išskyrus Rumuniją su Bulgarija.

Tą patį ir aš norėjau pasakyti dėl vokiečių kalbos, kai perskaičiau tą straipsnį ir truputį nesutikti su straipsnio autoriumi. Aš suprantu, kad gal kur fabrike , ar kur statybose ir gali apsieiti be vokiečių kalbos. Tu ten gal ir išsiversi be jos, o tik su anglų kalba, nes ten daugiau dirba jaunesni žmonės ir jų dauguma supranta angliškai. Bet pvzd. slaugos srityje - senesni žmonės nekalba angliškai ir nemokėdamas vokiečių kalbos tu nepadirbsi, nes tavęs niekas nepriims i darbą. Nes aš pati dirbu slaugoje, Vokietijoje ir žinau, ką reiškia dirbti šį darbą. Pirštais juk su senu žmogumi tu nesirodysi. O be to, jie to ir netoleruos, jei su tavimi neina susišnekėti jų kalba. Todėl manau, kad čia straipsnio autorius truputį nuvažiavo į pievas.

Rimtose gamyklose dirba internacionalinės komandos. Draugė pusę metų dirbo ir nei bum bum vokiškai. Sakė ispanų būtų labiau pravertus

O už gamyklos sienų? Žmonės nesivers per galvą, bandydami su užsieniečiu kalbėtis savo šaly svetima kalba, juolab vokiečiai.

Jo ir aš taip manau ir tau pritariu . Jei jau nusprendei važiuoti į svetimą šali, tai nors minimum turi mokėti svetimą kalbą. O vėliau, vis su ja susiduriant, tu vistiek būsi priverstas kalbėti tos šalies kalba, nors apie būtiniausius reikalus..

O kažkodėl mes verčiamės per galvą, kad tik galėtume svetimšaliui atsakyti jo kalba... Matyt, mūsų gimtoji kalba mažiau vertinga negu kitos.

Bet gerai tu sakai . Žiūrėk, kai Lietuvoje mus ko nors paklausia užsienietis, tai mes verčiamės per galvą, kad sugebėtumėme jam atsakyti vokiškai, angliškai ar rusiškai [ nu čia aš išvardinau, kam galiu atsakyti ]. O jau kai į užsienį esame priversti važiuoti, kad užsidirbti duonos kąsnį, tai nori - nenori , bet turime mokytis užsienio kalbą. Nu ir kur teisybė ...

Visos mažos tautos vertina daugiakalbystę - ir baltai, ir skandinavai, ir olandai, ir taip toliau ir pan. To priežastis labai paprasta - mažų tautų kalbom kalba nedaug ir žmonių. Tuo tarpu vokiškai, prancūziškai, angliškai, ispaniškai kalba ir supranta didesnė dalis Europos. Tad nieko stebėtino, kad Vokietijoj, austrijoj, Prancūzijoj, Šveicarijoj, Ispanijoj ir Italijoj niekas sau nesuka per daug galvos, jie netgi užsienietiškus filmus pilnai dubliuoja, tiek per TV, tiek ir kino teatruose. Yra vokiečių ir prancūzų, net nežinančių, kaip iš tiesų kalba jų mylimas aktorius Be to, kas liečia vokiečius ir prancūzus, tai jie abngliškai kalba su gan ryškiu akcentu. Man kartą viena vokietė pripažino būtent dėl to nekalbanti angliškai. Žinoma, norintys išmoksta kalbą labai gerai, tiek ir vokiečiai, tiek ir prancūzai, tik turėdami mažiau galimybių girdėti kalbą (dėl minėto pilno dubliavimo), mažiau ir rūpinasi ja kalbėti.

Kaip pas anglus išvažiavo daugybė nemokančių kalbos, taip išvažiuos ir pas vokiečius. Kai šikna svyla, labai gerai viską išmoksti.

mano pazistama isikure neblogai vokietijoje yra med sesele ,is pradziu dirbo seneliu namuose o veliau prie vaiku med sesele dirba gyvena jau 3 m vokiskai moka laisvai nors iki darbo vokietijoje nemokejo ne zodzio, darbe yra labai vertinama uz profesionaluma ir zinias

Aš taip pat per tuos kelis metus, kuriuos dirbu Vokietijoje, jau nemažai sutikau moterų, kurios jau visam laikui įsikūrė čia. Vienos už vokiečių ištekėjo, kitos - savo šeimas atsivežė čia. Visos turi neblogus darbus, geras pajamas ir visos jau įsigijusios būstus.
Bet manęs pačios, kažkodėl tai netraukia čia pasilikti visam laikui. Per pusę metų aš labai labai pasiilgstu Lietuvos ir namų, ir šeimos, ir giminių, ir visų visų draugų Todėl ir neįsivaizduoju, kaip aš čia galėčiau visam laikui likti ir visus draugus ar gimines tik retkarčiais susitikti, nes tie pusę metų man prailgsta beprotiškai ir atostogų visada laukiu, kaip saulės patekant .....

Ar tiesa, kad emigracija iš Lietuvos dar tik įsibėgėja? Kalbėjausi su šeima iš Lietuvos, tai jie sakė, kad per žinias rodė, kad lietuviai masiškai pradėjo vykti į Vokietiją ir Didžiosios Britanijos šalis. Kad bilietai į laivus ar tai keltus [ aš tiksliai nežinau , kaip ten kas ir kur ] , išpirkti visam mėnesiui į priekį, o autobusų stotyse taip pat nemažai išvykstančių žmonių.
Nejaugi dar labiau padidės išvykstančių žmonių skaičius?