Gulti

Gulti

Gulti, gula, gulė
1. užimti gulimą padėtį;
eiti ilsėtis: tai gula, tai sėda. g. į lovą. gulamas laikas.|sngr.: gulkis ant šono.
2. susirgti: trečia diena kaip jis gulė.
3. svirti, linkti prie žemės (apie javus, žolę): rugiai gula.
4. sėsti, leistis (apie krintančius daiktus): dulkės gula ant stalo.
5. spausti, mygti: negulk ant pjūklo - sunku traukti.|prk.: visi rūpesčiai gula ant manęs.
6. apnikti, apspisti: strazdai gula į vyšnias.
7. slinkti, eiti: debesys gula iš vakarų. äœia gula ir kelia(nuolat esti). gulim|as (2) gulimasis (1)