GUDOBELĖS (Cragaegus L.)

Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač Šiaurės Amerikoje. Tai nedideli (3–10 m aukščio) medeliai arba aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais, su prielapiais. Žiedai, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose, balti, dažniausiai su 20 kuokelių. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį. Vaisiai – geltoni, oranžiniai, raudoni arba juodi smulkūs obuolėliai su stambiomis kietomis sėklomis.
Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet neretai pažeidžiamos ligų ir kenkėjų.
Duglaso gudobelė (Crataegus douglasii Lindl.) – iki 10 m aukščio medis rutuliška laja, elipsiškais arba atvirkščiai kiaušiniškais aštriais, giliai dantytais blizgančiais lapais. Žiedai susitelkę po 10–12. Vaisiai 0,6–0,8 cm skersmens, elipsės formos, juodi.
Grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 2–3 m aukščio medelis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.
Želdynuose neretos veislės: Crataegus laevigata ‘Rosea’ (rausvais žiedais), ‘Crimson Cloud’ ir ‘Punicea’ (rožiniais vainiklapių pakraščiais), ‘Rubra Plena’ ir ‘Paul‘s Scarlet’ (karmino raudonumo pilnaviduriais žiedais), ‘Plena’ (rausvai baltais pilnaviduriais žiedais), ‘Candidoplena’ (baltais pilnaviduriais žiedais). 
Ilgadyglė gudobelė (Crataegus succulenta (Link) Schräd. var. macracantha (Lodd.) Eggl.) – 3–6 m aukščio medelis tamsiai purpuriniais ūgliais, ilgomis tvirtomis akstimis. Lapai atvirkščiai kiaušiniški ar plačios elipsės formos, viršutinėje dalyje negiliai skiautėti. Žiedai balti, su baltomis ar gelsvomis dulkinėmis. Vaisiai smulkūs, raudoni.
Pilkažievė gudobelė (Crataegus calpodendron (Ehrh.) Medik.) – medis iki 8 m aukščio, šakos dažnai kreivos, dygliai trumpi arba jų nėra. Lapai ovalūs, dantyti, negiliai skiautėti. Žydi labai gausiai. Vaisiai gelsvai raudoni, smulkūs, elipsės formos.
Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 6–10 m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.
Sibirinė gudobelė (Crataegus chlorosarca Maxim.) – negausiai dygliuotas medelis tankia kūgiška laja. Lapai plačiai kiaušiniški arba trikampiški, negiliai skiautėti. Žiedai nedideli, susitelkę plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, juodi, minkštimas žalias.
Slyvalapė gudobelė (Crataegus x prunifolia (Poir.) Pers.). Tai 3–6 m aukščio medelis su 3–7 cm ilgio akstimis. Lapai kiaušiniški, stambiai dantyti, rudenį parausta. Žiedai balti, kuokelių dulkinės raudonos. Vaisiai skaisčiai raudoni, rutuliški, apie 1,5 cm skersmens.
Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) Scheele) – iki 13 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.
Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.
Vėduoklinė gudobelė (Crataegus flabellata (Bosc) K. Koch) – iki 6 m aukščio medelis arba krūmas. Akstys 5–10 cm ilgio, tvirtos, kiek lenktos. Lapai plačiai kiaušiniški arba rombiški, su 4–6 poromis smailų skiaučių. Žiedai iki 2 cm skersmens, su 10 ar mažiau kuokelių. Vaisiai elipsės formos, apie 1 cm skersmens, skaisčiai raudoni.
Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) dažnai auga pamiškėse, upių pakrantėse. Tai 3–5 m aukščio krūmas arba 5–10 m aukščio medelis. Lapai skiautėti, balti žiedai po 10–18 susitelkę tankiuose stačiuose žiedynuose. Vaisiai elipsės formos, iki 1 cm ilgio, tamsiai raudoni. Želdynuose kartais auginama negausiai žydinti margalapė vienapiestė gudobelė ‘Variegata’.
 
Daugiau informacijos – „Gudobelė“.