Gerklė

Gerklė

Gerkl|ė (3)
1. priekinė kaklo dalis: vilkas perplėšė kumelei gerklę. griebė piktadarys už ~ės ir ėmė smaugti.
2. užpakalinė burnos dalis, ryklė: išdžiūvo g. kąsnis įstrigo ~ėje. gerklę (g.) skauda. nusišaldyti gerklę.
3. anat. kvėpavimo takų dalis, jungianti gerklas su bronchais arba tiesiog su plaučiais (trachea).
4. kuliamosios ar panašios mašinos traukiamoji anga. gerklę išversti (paleisti)(imti rėkti).gerklę laidyti (plėšyti, plėšti)(rėkauti).gerklę užpilti(nugirdyti).gerklę užkimšti (užkišti)(nutildyti).į gerklę pilti(gerti svaigalus).iš visos ~ės, visa gerkle(garsiai).per (pro) gerklę praleisti (pervaryti, išvaryti) (pragerti).plati g. (girtuoklis)