FORSITIJA (Forsythia Vahl)

Visos forsitijos gana panašios – vidutinio aukščio ir pločio (1,5–3m) nelabai tankūs krūmai stačiomis pagrindinėmis ir svyrančiomis antros eilės šakomis, sodriais žaliais kiaušiniškais priešiniais lapais, kurie spalvos dažniausiai nepakeičia ir rudenį, neišvaizdžiais vaisiais. Panašūs ir žiedai – didžiausia forsitijų vertybė. Tai 2–4cm skersmens geltoni varpeliai, tirštai aplipę belapes šakas ankstyvą pavasarį. Rūšių ir kultivarų žiedų atspalviai skiriasi – nuo blyškių ar žalsvai geltonų iki gintaro rusvumo. „Varpeliai“ geltonuoja apie mėnesį.
Aplinkos sąlygoms forsitijos nereiklios, neblogai auga įvairios mechaninės sudėties, derlingumo ir drėgnumo dirvoje, nemėgsta tik sausos ir rūgščios. Gausiau žydi atvirose, saulėtose vietose, bet ankstyvą pavasarį šviesos pakanka net ir greta didesnių lapuočių medžių. Po šaltų žiemų kartais žydi tik apatinės šakos (žiemojusios po sniegu), nes nušąla žiediniai pumpurai. Atsparios užterštam orui, kenkėjams ir ligoms, nors kartais dėl grybinių ligų po žydėjimo staiga nuvysta viena ar kelios šakos. Tokiu atveju jos tuoj pat nupjaunamos iki sveikų vietų, o krūmai nupurškiami fungicidais.
Plačiau skaitykite žurnaluose „Gėlių spalvos“ Nr. 21 - „Pavasarį žydintys krūmai“.
 
Apie šį augalą taip pat galite rasti žurnale žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 52 – „Spalvingieji lapuočiai“.