Elastinga paklausa

Paklausa, kurios elastingumo koeficientas yra didesnis už vienetą. Šiuo atveju kainos pokytis, išreikštas procentais, yra mažesnis už jo sukeltą paklausios apimties pokytį, taip pat išreikštą procentais.
Svarbiausi elastingos paklausos veiksniai yra:

Skirtingas pirmo būtinumo ir mažiau būtinų (prabangos) prekių paklausos elastingumas. Būtiniausių prekių paklausa santykinai neelastinga kainų pokyčiams. Prabangos prekių paklausos elastingumas atsižvelgiant į prekių kainas yra didesnis.
Paklausos elastingumui daro įtaką prekės substitutų buvimas ar nebuvimas. Esant substitutams prekės paklausa elastinga atsižvelgiant į kainų kitimą. Tuo tarpu nesant substitutų prekės paklausa neelastinga.
Pirkėjų išlaidų dalis, skiriama tai prekei įsigyti. Tos prekės, kurioms įsigyti skiriama didelė vartotojo pajamų dalis, yra daugiau priklausomos nuo kainų pokyčių negu tos, kurioms išleidžiama nedidelė pajamų dalis.
Laikas, praėjęs po kainų pakeitimo. Jo trukmė didina paklausos elastingumą. Kitomis sąlygomis kuo didesnis yra prekės paklausos elastingumas kainai, tuo didesnes pasekmes rinkoje sukelia prekės kainos pasikeitimai.

Kylant kainai didesnis prekės paklausos elastingumas mažina verslininko pajamas, tačiau pirkėjui jis yra labiau pageidautinas.
Be apibūdinto paklausos elastingumo kainai dar skiriamas kryžminis elastingumas ir paklausos elastingumas atsižvelgiant į pajamų kitimą. Kryžminis elastingumas – vienos prekės paklausos priklausomybės nuo kitos prekės (substituto arba komplektinės prekės) kainos kitimo.
Skiriamos dvi šio elastingumo formos:

Teigiamas
Neigiamas

Kryžminis elastingumas paprastai yra tada, jeigu dvi prekės yra komplektinės arba papildančios viena kitą.
Organizuojant marketingą svarbu žinoti ir paklausos elastingumą atsižvelgiant į pirkėjų pajamas. Šis elastingumas – tai paklausos priklausomybės nuo vartotojo pajamų kitimo tamprumas. Tačiau šis ryšis priklauso nuo prekių paskirties.
Prabangos, poilsio, ilgo vartojimo prekių perkamas kiekis sparčiai didėja augant pajamoms.