Dvail|yti, ~ija, ~ijo 1. prie vienkinkio vežimo kinkyti iš šalies (kitą arklį): reikia d. kitą arklį ir važiuoti pora.|sngr.: ~ykimės (kinkykimės po arklį)važiuoti į miestą. 2. žr. dvilypuoti. 3.
šnek. mušti, lupti: lazda jį ~ijo.
~ijimas (1) žiūrėk {dvilypuoti}
