detonãcija1 [pranc. détoner — sprogti]: 1. labai greito chem. virsmo sklidimas medžiagoje viršgarsiniu greičiu, sukeliamas kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimo; 2. šiluminėje technikoje — per greitas ir nevisiškas kuro sudegimas vidaus degimo variklio
cilindre.