Dantis

Dantis

Dant|is, ~ies v. (4)
1. kaulinis organas maistui kramtyti: viršutiniai, apatiniai, krūminiai, priekiniai, iltiniai, pieniniai dantys. blaškosi kaip dantį geliamas. ~imis kalenti (nuo šalčio).ištraukti, išmušti dantį. ~is rakinėti.
2. įnagio, įrankio, detalės (grėblio, šakių, pjūklo, rato, žeberklo, šukų ir pan.) smaili dalis. ant ~ų imti (apkalbėti;
rieti).ant ~ų nešioti (išjuokti).ant ~ies užpilti(kiek išgerti).dantį atkąsti(nieko nepešti;
prarasti įkarštį).dantį galąsti (ant ko)(pykti).dantį griežti(pykti, kerštauti).~is išbarstyti (primušti).~imis iškalenti (kurį laiką drebėti bijant).~is kabinti į sieną (neturėti ko valgyti).~is kaišioti (juoktis).~is laidyti(plūsti).~ų neišdegti (nieko negauti).d. nesiekia ~ies (labai dreba).~is padėti (padžiauti)ant lentynos(badauti).~is prikąsti (nutilti, tylėti).~is rodyti (šaipytis, juoktis).~is sukandus (kantriai, įtemptai).~is užrišti (nutildyti). iki ~ų (smarkiai)apsiginklavęs