dámno [lot. damnum — nuostolis]: 1. tam tikras mokestis, kurį bankas ima iš klientų (neskaitant komisinių, palūkanų ir pašto išlaidų) už nevietinių inkasuotų vekselių diskontavimą; 2. nuostoliai, kurie susidaro, parduodant vertybinius popierius kaina (kursu),
žemesne už nominalinę.
