Dalacin C 150mg kapsulės N16

Dalacin C 150mg kapsulės N16

Dalacinas C
Klindamicinas
Sudėtis
Dalacino C kapsulės (75 mg)
Kapsulėje yra 75 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino, natrio indigotino disulfonato ir želatinos.
Dalacino C kapsulės (150 mg)
Kapsulėje yra 150 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino, natrio indigotino disulfonato, titano dioksido ir želatinos.
Dalacino C kapsulės (300 mg)
Kapsulėje yra 300 mg klindamicino (klindamicino hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: krakmolo, laktozės, talko, magnio stearato, natrio eritrozino, natrio indigotino disulfonato, titano dioksido ir želatinos.
Dalacino C sirupas (75 mg/5 ml)
5 ml sirupo yra 75 mg klindamicino (klindamicino palmitato hidrochlorido pavidalu) bei kitų medžiagų: sacharozės, etilparabeno (0,6 mg), poloksamero-188, harmoningo vyšnių skonio felkofikso Nr. 770, dimetikono ir išgryninto vandens.
Dalacino C sterilus tirpalas (150 mg/ml)
1 ml yra 150 mg klindamicino (klindamicino fosfato pavidalu) bei kitų medžiagų: benzilo alkoholio (9 mg), dinatrio edetato ir injekcinio vandens.
Vaisto formos, vartojimo būdai ir pakuotės
Geriamosios vaisto formos
Kapsulės
Pakuotėje yra 24 arba 100 kapsulių po 75 mg.
Pakuotėje yra 8, 16, 100 arba 500 kapsulių po 150 mg.
Pakuotėje yra 16, 100 arba 500 kapsulių po 300 mg.
Sirupas
Buteliuke yra 80 ml (sumaišius taip, kad koncentracija būtų 75 mg/5 ml).
Į veną ir į raumenis vartojama vaisto forma
Injekcinis tirpalas
Pakuotėje yra 1 ampulė (2 ml).
Pakuotėje yra 1 ampulė (4 ml).
Pakuotėje yra 1 ampulė (6 ml).
Savybės
Mikrobiologinės savybės
Šio vaisto veiklioji medžiaga – klindamicinas. Tai pusiau sintetinis antibiotikas, kuris gaminamas iš linkomicino, 7-(R) hidroksilo grupę pakeičiant 7-(S) chloro atomu.
Klindamicinas gali veikti baktericidiškai arba bakteriostatiškai, priklausomai nuo jo koncentracijos ir mikroorganizmo jautrumo. Nustatyta, kad in vitro klindamicinas veikia izoliuotus mikroorganizmus, kurie nurodyti žemiau.
1. Aerobiniai gramteigiami kokai
· Staphylococcus aureus.
· Staphylococcus epidermidis (penicilinazę gaminantys ir jos negaminantys štamai). Kai kurie stafilokokų štamai, iš pradžių buvę atsparūs eritromicinui in vitro, greitai tapo atsparūs ir klindamicinui.
· Streptokokai (išskyrus S. faecalis).
· Pneumokokai.
2. Anaerobinės gramneigiamos bacilos
· Bacteroides rūšys (įskaitant B. fragilis ir B. melaninogenicus grupes).
· Fusobacterium rūšys.
3. Anaerobinės gramteigiamos sporų nesudarančios bacilos
· Propionibacterium.
· Eubacterium.
· Actinomyces rūšys.
4. Anaerobiniai ir mikroaerofiliniai gramteigiami kokai
· Peptococcus rūšys.
· Peptostreptococcus rūšys.
· Mikroaerofiliniai streptokokai.
· Klostridijos. Klostridijos yra atsparesnės klindamicinui negu dauguma anaerobų. Dauguma Clostridium perfringens yra jautrios, tačiau kitos rūšys, pavyzdžiui, C. sporogenes ir C. tertium dažnai būna atsparios klindamicinui, todėl klostridijų jautrumą reikėtų ištirti.
5. Kiti mikroorganizmai: Chlamydia trachomatis, Toxoplasma gondii, Plasmodium falciparum, Pneumocystis carinii (klindamicinas vartojamas kartu su primachinu), Gardnerella vaginalis, Mobiluncus mulieris, Mobiluncus curtisii, Mycoplasma hominis.
Atsparūs klindamicinui dažniausiai būna šie mikroorganizmai:
· aerobinės gramneigiamos bacilos;
· Streptococcus faecalis;
· Nocardia rūšys;
· Neisseria meningitidis;
· meticilinui atsparūs Staphylococcus aureus štamai ir Haemophilus influenzae štamai (priklausomai nuo vietovės, kur pasireiškia atsparumas antibiotikams).
Nustatytas mikroorganizmų kryžminis atsparumas linkomicinui ir klindamicinui.
Pastebėtas antagonizmas tarp klindamicino ir eritromicino.
Klindamicino hidrochloridas aktyvus tiek in vivo, tiek in vitro, tačiau klindamicino fosfatas ir klindamicino palmitatas jokio poveikio in vitro nesukelia. In vivo abi pastarosios medžiagos greitai hidrolizuojamos, susidaro aktyvi bazė.
Farmakokinetika
Rezorbcija
Geriamasis klindamicinas rezorbuojasi greitai ir beveik visas (90 proc.). Suaugusiam žmogui išgėrus 150 mg klindamicino, didžiausia koncentracija serume (2,5 mg/ml) susidaro po 45 min. Koncentracija serume po 3 val. būna 1,5 mg/ml, po 6 val. – 0,7 mg/ml. Vartojant klindamicino palmitatą, didžiausia koncentracija serume susidaro po tiek pat laiko kaip vartojant klindamicino hidrochloridą. Vaikams buvo duodama gerti 2, 3, ir 4 mg/kg klindamicino palmitato kas 6 val. Po pirmojo vartojimo didžiausia koncentracija serume (atitinkamai 1,2, 2,2 ir 2,4 mg/ml) susidarydavo praėjus 60 min. Pusiausvyrinė koncentracija susidarydavo po penktosios dozės. Ilgiau dozuojant šį vaistą tokia tvarka, didžiausia koncentracija serume turėtų būti atitinkamai 2,5, 3 ir 3,8 mg/ml. Maistas neturi reikšmingos įtakos rezorbuojamam išgerto klindamicino kiekiui, tačiau gali šiek tiek sulėtinti rezorbcijos greitį. Sušvirkštus 600 mg klindamicino fosfato į raumenis, didžiausia koncentracija serume (9 mg/ml) susidaro po 1-3 val. Infuzavus 300 mg per 10 min. ir 600 mg per 20 min. į veną, didžiausia koncentracija serume (atitinkamai 7 mg/ml ir 10 mg/ml) susidaro infuzijos pabaigoje. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodytos vidutinės didžiausios koncentracijos serume vartojant klindamicino fosfatą. Klindamicino koncentracija serume išlieka didesnė negu MSK in vitro daugumai jautrių mikroorganizmų, kai šis vaistas vartojamas kas 8-12 val. (suaugusiems), kas 6-8 val. (vaikams) arba nepertraukiamos infuzijos į veną būdu. Stabili koncentracija susidaro po trečiosios dozės.
Pasiskirstymas
40-90 proc. pavartoto vaisto prisijungia prie plazmos baltymų. Geriamojo klindamicino akumuliacijos nepastebėta. Klindamicinas lengvai patenka į daugelį organizmo skysčių ir audinių. Vaisto koncentracija kauliniame audinyje sudaro 20-75 proc. (vidutiniškai 40 proc.) esančios serume, motinos piene atitinkamai – 50-100 proc., sąnariniame skystyje – 50 proc., skrepliuose – 30-75 proc., pilvaplėvės skystyje – 50 proc., vaisiaus kraujyje – 40 proc., pūliuose – 30 proc., pleuros skystyje – 50-90 proc. Į smegenų skystį klindamicino nepatenka (net sergant meningitu).
Biotransformacija
Klindamicino pusperiodis – maždaug 1,5-3,5 val. Kai inkstų ar kepenų funkcija labai sutrikusi, jis būna šiek tiek ilgesnis. Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio laipsnio inkstų ar kepenų nepakankamumu, šio vaisto dozavimo koreguoti nereikia. Palyginti didelė klindamicino dalis metabolizuojama.
Išsiskyrimas
Mikrobiologiškai aktyvios formos kiekis šlapime sudaro 10-20 proc., išmatose – maždaug 4 proc. Likusioji dalis išsiskiria biologiškai neaktyvių metabolitų pavidalu. Daugiausia šio vaisto su tulžimi patenka į išmatas.
Indikacijos
Nustatyta, kad klindamicinas yra veiksmingas gydyti žemiau nurodytoms infekcijoms, sukeltoms jautrių anaerobinių bakterijų, jautrių gramteigiamų aerobinių bakterijų (streptokokų, stafilokokų, pneumokokų) štamų ar jautrių Chlamydia trachomatis štamų.
1. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: tonzilitas, faringitas, sinusitas, vidurinis otitas, skarlatina.
2. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos: bronchitas, pneumonija, empiema ir plaučių abscesas.
3. Odos ir minkštųjų audinių infekcijos: spuogai, šunvotės, celiulitas, impetiga, abscesai ir žaizdų infekcijos, taip pat jautrių mikroorganizmų sukeltos specifinės odos ir minkštųjų audinių infekcijos (rožė, paronichija, panaricijus).
4. Kaulų ir sąnarių infekcijos: osteomielitas ir sepsinis artritas.
5. Ginekologinės infekcijos: endometritas, celiulitas, makšties skliauto infekcija, kiaušintakių ir kiaušidžių abscesas, salpingitas, uždegiminė dubens liga (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų bakterijų spektrą). Nustatyta, kad, sergant Chlamydia trachomatis sukeltu cervicitu, monoterapija klindamicinu yra veiksminga sukėlėjams sunaikinti.
6. Vidinės pilvo infekcijos: peritonitas ir pilvo abscesas (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų aerobų spektrą).
7. Septicemija ir endokarditas. Kai kuriais atvejais klindamicinas buvo veiksmingas endokarditui gydyti (kai in vitro buvo nustatyta, kad serume susidarančios šio vaisto koncentracijos sukėlėją veikia baktericidiškai).
8. Dantų infekcijos: periodonto abscesas ir periodontitas.
9. Toksoplazmų sukeltas encefalitas pacientams, sergantiems AIDS. Nustatyta, kad klindamicinas, vartojamas kartu su pirimetaminu, yra veiksmingas pacientams, kurie įprastinio gydymo netoleruoja.
10. Pneumocystis carinii sukelta pneumonija pacientams, sergantiems AIDS. Klindamicino galima skirti kartu su primachinu, jei įprastinio gydymo pacientas netoleruoja, arba jei įprastinis gydymas nepakankamai veiksmingas.
Nustatyta, kad klindamicino fosfatas, vartojamas kartu su aminoglikozidų grupės antibiotiku (pvz., gentamicinu ar tobramicinu) yra veiksmingas peritonito ir vidinio pilvo absceso profilaktikai, kai įvyksta žarnos perforacija, arba kai į pilvaplėvės ertmę bakterijų patenka dėl traumos.
Šiek tiek duomenų, gautų nekontroliuojamais tyrimais (jų metu klindamicino buvo skiriama įvairiomis dozėmis), rodo, kad 20 mg/kg geriamoji ar parenteralinė paros dozė, vartojama bent 5 dienas, yra naudingas alternatyvinis būdas (monoterapijai arba kartu su chininu ar amodiachinu) daugeliui vaistų atspariai Plasmodium falciparum infekcijai gydyti.
Tyrimais in vitro nustatyta, kad klindamicinui jautrūs yra B. melaninogenicus, B. disiens, B. bivius, Peptostreptococcus rūšys, G. vaginalis, M. mulieris, M. curtisii ir Mycoplasma hominis.
Dozavimas ir vartojimas
Dozavimas ir vartojimo būdas priklauso nuo infekcijos sunkumo, paciento būklės ir sukėlėjo jautrumo.
Klindamicino fosfato dozavimas suaugusiems (į raumenis ar į veną)
Įprastinė klindamicino fosfato paros dozė vidinėms pilvo infekcijoms, moters dubens infekcijoms ir kitoms komplikuotoms ar sunkioms infekcijoms gydyti – 2400-2700 mg (padalijama į 2, 3 ar 4 lygias vienkartines). Mažiau komplikuotoms infekcijoms, sukeltoms jautresnių mikroorganizmų, gydyti gali būti veiksmingos mažesnės šio vaisto dozės, pavyzdžiui, 1200-1800 mg per dieną (padalijama į 3-4 lygias vienkartines).
Sėkmingai vartojamos iki 4800 mg paros dozės.
Į raumenis nerekomenduojama švirkšti didesnės kaip 600 mg vienkartinės dozės.
Klindamicino fosfato dozavimas vaikams nuo vieno mėnesio amžiaus (į raumenis ar į veną)
Paros dozė – 20-40 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines.
Klindamicino fosfato dozavimas naujagimiams iki vieno mėnesio amžiaus
Paros dozė – 15-20 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines. Mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams gali būti tikslinga šio vaisto skirti mažesnėmis dozėmis.
Geriamųjų klindamicino hidrochlorido kapsulių dozavimas suaugusiems
Paros dozė – 600-800 mg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines.
Geriamojo klindamicino palmitato tirpalo ir geriamųjų klindamicino hidrochlorido kapsulių dozavimas vaikams nuo vieno mėnesio amžiaus
1. Paros dozė – 8-25 mg/kg. Ji padalijama į 3-4 lygias vienkartines.
2. Vaikams, kurių svoris £ 10 kg, minimali rekomenduojama klindamicino palmitato dozė yra pusė arbatinio šaukštelio (37,5 mg) tirpalo tris kartus per dieną.
Jei infekciją sukėlė b hemoliziniai streptokokai, gydymas turi trukti bent 10 dienų.
Norint išvengti stemplės suerzinimo, klindamicino hidrochlorido kapsulė užgeriama pilna stikline vandens.
Uždegiminės dubens ligos ir Chlamydia trachomatis sukeltos gimdos kaklelio infekcijos gydymas
1. Uždegiminės dubens ligos stacionarinis gydymas
Vartojama 900 mg klindamicino fosfato į veną kas 8 val. kartu su intraveniniu antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų aerobų spektrą, pavyzdžiui, gentamicinu (pastarojo pradinė dozė – 2 mg/kg, vėliau, jei inkstų funkcija normali, skiriama 1,5 mg/kg kas 8 val.). Šie vaistai vartojami į veną bent keturias dienas ir bent 48 val. po to, kai būklė pagerėja. Vėliau geriama 450 mg klindamicino hidrochlorido kas 6 val. (viso gydymo trukmė – 10-14 dienų).
2. Chlamydia trachomatis sukeltas cervicitas
Geriama 450 mg klindamicino hidrochlorido keturis kartus per dieną, 10-14 dienų.
Toksoplazmų sukeltas encefalitas pacientams, sergantiems AIDS
Vartojama po 600-1200 mg intraveninio klindamicino fosfato arba geriamojo klindamicino hidrochlorido kas 6 val., dvi savaites. Vėliau geriama po 300-600 mg kas 6 val. Įprastinė gydymo trukmė – 8-10 savaičių. Kartu 8-10 savaičių geriama 25-75 mg pirimetamino per dieną. Jei pirimetamino dozė didelė, kartu reikėtų skirti folino rūgšties (10-20 mg per dieną).
Pneumocystis carinii sukelta pneumonija pacientams, sergantiems AIDS
Vartojama 600-900 mg klindamicino fosfato kas 6 val. ar 900 mg kas 8 val. į veną, arba geriama 300-450 mg klindamicino hidrochlorido kas 6 val. Gydymo trukmė – 21 diena. Kartu 21 dieną geriama 15-30 mg primachino vieną kartą per dieną.
Ūminio streptokokų sukelto tonzilito ar faringito gydymas
Geriamos klindamicino hidrochlorido kapsulės (300 mg du kartus per dieną). Gydymo trukmė – 10 dienų.
Skiedimas ir infuzavimo greitis
Klindamicino koncentracija infuziniame tirpale neturėtų būti didesnė kaip 18 mg/ml. Infuzijos greitis neturėtų būti didesnis kaip 30 mg/min. Įprastiniai infuzijos greičiai nurodyti žemiau:
Nerekomenduojama iš karto infuzuoti daugiau kaip 1200 mg per valandą.
Kontraindikacija
Dalacino C vartoti negalima, jei klindamicinas ar linkomicinas anksčiau buvo sukėlęs padidėjusio jautrumo reakciją.
Nepageidaujami poveikiai
1. Poveikiai virškinimo traktui
Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas (žr. skirsnyje “Specialiosios atsargumo priemonės”) ir (vartojant geriamuosius preparatus) ezofagitas.
2. Padidėjusio jautrumo reakcijos
Buvo atvejų, kai, vartojant šį vaistą, atsirado bėrimas dėmelėmis ir mazgeliais bei dilgėlinė. Dažniausiai atsiranda išplitęs lengvas ar vidutinio laipsnio tymus primenantis odos bėrimas. Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant klindamiciną, atsirado daugiaformė eritema, kai kuriais atvejais primenanti Stiveno-Džonsono sindromą. Aprašyti keli anafilaktoidinių reakcijų atvejai.
3. Poveikiai kepenims
Buvo atvejų, kai, vartojant klindamiciną, atsirado gelta ir kepenų funkcijos rodiklių anomalijų.
4. Poveikiai odai ir gleivinei
Aprašyta niežėjimo, vaginito ir retų eksfoliacinio dermatito bei dermatito su pūslelėmis ir pūslėmis atvejų.
5. Poveikiai hemopoezei
Buvo trumpalaikės neutropenijos (leukopenijos) ir eozinofilijos atvejų bei agranulocitozės ir trombocitopenijos atvejų. Nė vienu iš šių atvejų nepavyko nustatyti, kad klindamicinas buvo tiesioginė šių sutrikimų priežastis.
6. Poveikiai širdies ir kraujagyslių sistemai
Buvo atvejų, kai, klindamiciną vartojant per dideliu greičiu į veną, pasireiškė hipotenzija, sustojo širdies ir plaučių veikla (žr. skirsnyje “Dozavimas ir vartojimas”).
7. Lokalios reakcijos
Buvo atvejų, kai po injekcijos į raumenis atsirado lokalus suerzinimas ir skausmas, susiformavo abscesas, o po injekcijos į veną – tromboflebitas. Šios reakcijos būna silpnesnės ir pasireiškia rečiau, kai klindamicino švirkščiama giliai į raumenis ir kai nenaudojama paliekamųjų kateterių.
Specialiosios atsargumo priemonės
Injekcinės šio vaisto formos sudėtyje yra benzilo alkoholio. Pastebėtas ryšys tarp benzilo alkoholio vartojimo ir mirtino “oro gaudymo” sindromo neišnešiotiems naujagimiams.
Buvo atvejų, kai, vartojant klindamiciną (kaip ir beveik visus kitus antibiotikus), pasireiškė sunkus kolitas (jis gali baigtis mirtimi). Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas yra liga, kurios klinika įvairuoja nuo lengvo vandeningo viduriavimo iki sunkaus nepaliaujamo viduriavimo, leukocitozės, karščiavimo ir stiprių spazminių pilvo skausmų, kai pacientas gali tuštintis krauju ir gleivėmis. Tinkamai negydoma ši liga gali progresuoti ir sukelti peritonitą, šoką bei toksinį gaubtinės žarnos išsiplėtimą. Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas paprastai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais. Diagnozę gali pagrįsti endoskopijos būdu nustatytas pseudomembraninis kolitas, išmatų pasėlyje selektyvioje terpėje išauginta Clostridium difficile ir išmatų mėginyje rastas Clostridium difficile toksinas (toksinai).
Su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas gali pasireikšti juos vartojant ar net 2-3 savaites po to. Senyvo (vyresnio kaip 60 metų) amžiaus ir (ar) nusilpusiems pacientams šios ligos eiga gali būti sunkesnė. Jei pasireiškia lengvas su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas, klindamicino vartojimą rekomenduojama nutraukti. Be to, rekomenduojama gydyti kolestipolio ir cholestiramino dervomis, kadangi nustatyta, kad šie vaistai prijungia toksiną in vitro. Rekomenduojama kolestipolio dozė – 5 g tris kartus per dieną, cholestiramino – 4 g tris kartus per dieną. Jei pasireiškia sunkus su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas, reikia papildyti skysčių, elektrolitų ir baltymų kiekį.
Tyrimai rodo, kad pagrindinė su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis yra klostridijų (ypač Clostridium difficile) gaminamas toksinas ar toksinai. Jų duomenimis, toksigeninė Clostridium dažniausiai būna jautri vankomicinui in vitro. Vartojant 125-500 mg vankomicino keturis kartus per dieną, išmatose toksino greitai neberandama, kartu kliniškai praeina viduriavimas.
Retais atvejais kolitas gali atsinaujinti baigus vartoti vankomiciną. Cholestiramino ir kolestipolio dervos prijungia vankomiciną in vitro, todėl, jei šie vaistai vartojami kartu, juos tikslinga gerti skirtingu metu.
Galimas alternatyvus gydymas – gerti 25000 vienetų bacitracino keturis kartus per dieną, iš viso 7-10 dienų.
Reikėtų nevartoti vaistų, kurie sukelia stazę žarnose.
Pacientams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis, ypač kolitu, klindamicino skiriama atsargiai.
Reikiamo klindamicino kiekio į smegenų skystį nedifunduoja, todėl meningitui gydyti šis vaistas nevartojamas. In vitro tarp klindamicino ir eritromicino pastebėtas antagonizmas, kuris gali būti kliniškai reikšmingas, todėl šių vaistų nereikėtų vartoti kartu.
Jei klindamicinas vartojamas ilgai, reikėtų tikrinti kepenų ir inkstų funkcijas.
Vartojant klindamicino fosfatą, gali įsivyrauti nejautrūs mikroorganizmai, ypač mieliniai grybeliai.
Klindamicino fosfato nereikėtų neskiesto švirkšti į veną boliusu. Šis vaistas infuzuojamas ne greičiau kaip per 10-60 min., kaip nurodyta skirsnyje “Dozavimas ir vartojimas”.
Nustatyta, kad klindamicinas blokuoja nervinio impulso perdavimą raumenims, todėl gali sustiprinti kitų mioneuralinių sinapsių blokatorių poveikį. Atsižvelgiant į tai, kartu su tokias vaistais klindamicinas vartojamas atsargiai.
Asmenims, kuriems diagnozuota atopija, klindamicino fosfato skiriama atsargiai.
Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, klindamicino dozės koreguoti nereikia. Pacientų, sergančių vidutinio laipsnio ar sunkiu kepenų nepakankamumu, organizme klindamicino pusperiodis yra ilgesnis, tačiau farmakokinetikos tyrimas parodė, kad kas 8 val. vartojamas klindamicinas tokių žmonių organizme kaupiasi retais atvejais. Dėl to manoma, kad kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams mažinti klindamicino dozių nebūtina.
Nesuderinamumas
Fizinėmis savybėmis su klindamicino fosfatu nesuderinami šie vaistai: ampicilinas, natrio fenitoinas, barbitūratai, aminofilinas, kalcio gliukonatas ir magnio sulfatas.
Nustatyta, kad fizinėmis ir cheminėmis savybėmis klindamicino fosfatas vandeniame 5 proc. dekstrozės tirpale ar injekciniuose natrio chlorido tirpaluose suderinamas su šiais antibiotikais (kai yra dažniausiai vartojamos jų koncentracijos): amikacino sulfatu, aztreonamu, cefamandolio nafatu, natrio cefazolinu, natrio cefotaksimu, natrio cefoksitinu, natrio ceftazidimu, natrio ceftizoksimu, gentamicino sulfatu, netilmicino sulfatu, piperacilinu ir tobramicinu (stabilumas išlieka bent 24 val.).
Vaistų mišinių suderinamumas ir stabilumo trukmė yra įvairūs (priklauso nuo koncentracijos ir kitų sąlygų).
Nėštumas ir laktacija
Nenustatyta, ar saugu vartoti šį vaistą nėštumo metu.
Nustatyta, kad klindamicino išsiskiria į motinos pieną (koncentracija jame būna 0,7-3,8 mg/ml).
Sąveika
Pastebėtas antagonizmas tarp klindamicino ir eritromicino in vitro.
Laikymas
Laikyti kontroliuojamoje kambario temperatūroje (20-25°C).
Tinkamumo laikas (mėnuo ir metai) nurodytas ant pakuotės, po EXP [EXP (angl. expiry date) – data, iki kurios galima vartoti].
Įsigijimo tvarka
Įsigyjama tik pateikus gydytojo receptą.
Gamintojas
Pfizer Manufacturing Belgium N.V.
Rijksweg 12, 2870 Puurs, Belgija
Rinkodaros teisės savininkas
Pfizer Europe MA EEIG
Ramsgate Road, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, Jungtinė Karalystė