Burna

Burna

Burn|a (3)
1. ertmė tarp lūpų ir gerklės: b. pilna dantų. kalba pilna burna(valgydamas).kieno b. karti, tam ir medus nesaldus (flk.) .
2. veidas: burną prausia. šlakuota b. iš ~os gražus.
3. prk. šeimos narys: mes buvom septynios burnos.
4. prk. stiklelis svaigalų: nuo vienos ~os (~elės) galva pradėjo suktis.
5. prk. priekinė ko nors (arpo, naginių ir kt.) dalis. burną aušinti(be reikalo kalbėti).burną laikyti(tylėti).burną paleisti(plūsti).burną pričiaupti (pritilti).burną užimti (užkimšti, užkišti) (priversti tylėti).iš rankos į burną(kas uždirbama, tuoj pravalgoma).pilna burna(sočiai).pilna (plačia, visa) burna(laisvai, be baimės)kalbėti. puse ~os(neaiškiai, užuominomis, bijant)kalbėti, prasitarti