BIJŪNAS (Paeonia)

Pagal botanikos sistemą bijūnai priklauso bijūninių (Paeoniaceae) šeimai ir bijūnų (Paeonia) genčiai. Šiuo metu genčiai priklauso 50 rūšių bei jų gamtinės formos, priskaičiuojama iki penkių tūkstančių bijūnų veislių.
Dauguma bijūnų veislių pagal prigimtį skirstoma į tris grupes, tai: kiniški, hibridiniai ir vaistiniai.
Pagal žiedo formą ir sandarą skiriami į penkias grupes: tuščiaviduriai, japoniniai, anemoniniai, pusiau pilnaviduriai, pilnaviduriai.
Grupavimas pagal spalvą. Bijūnai žydi visomis spalvomis, išskyrus dangišką ir mėlyną. Pagrindinės spalvos yra balta, rausva ir raudona, bet yra daug atspalvių.
Pagal žydėjimo ankstyvumą bijūnų veislės skirstomos į septynias grupes:
1) labai anksti žydintys bijūnai – anksčiau nei birželio 1 dieną. Šiai grupei priskiriamos rūšys, pradedančios Lietuvoje žydėti gegužės viduryje: siauralapis, sibirinis, Vitmano ir kt.; 2) anksti žydintys bijūnai (pradeda žydėti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje): priskiriami hibridiniai ir vaistinis bijūnai; 3) puikiojo bijūno ankstyvosios veislės (birželio pirmojoje dekadoje); 4) vidutiniškai ankstyvi bijūnai; 5) vidutiniai bijūnai; 6) vidutiniškai vėlyvi bijūnai – antrojoje dekadoje; 7) vėlyvi ir labai vėlyvi bijūnai – trečiojoje dekadoje. Vidutinės pagal ankstyvumą veislės sudaro pagrindinę asortimento dalį.
Bijūnai – ilgaamžiai, gan atsparūs ligoms ir kenkėjams augalai. Bet tik pasodinę juos tinkamai ilgus metus džiaugsitės žiedais ir rūpesčių nekils. Niekada neskubėkite šių augalų įkasti laikinai, bet kaip. Dažnai persodinant, augalai nusilpsta ir nebežydi. Kultūriniai bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, vidutinio sunkumo priesmėlio ar priemolio gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6–6,5), giliai įdirbtoje, derlingoje dirvoje. Nemėgsta šviežiu mėšlu patręštos dirvos. Geriausias laikas bijūnams sodinti, taip pat ir persodinti į naują vietą – nuo rugpjūčio antrosios pusės iki rugsėjo vidurio. Augalai būdingą aukštį pasiekia ir normaliai pradeda žydėti tik trečiaisiais ketvirtaisiais metais. Kad greičiau sutvirtėtų kerai, pirmųjų metų (kartais ir antrųjų – priklauso nuo augimo) pumpurai nuskinami. Bijūnams augant ir vasaros pabaigoje formuojantis atsinaujinimo pumpurams, reikia gana daug drėgmės. Vėlai rudenį žolinių bijūnų stiebai prie pat žemės nupjaunami ir sudeginami. Prieš žiemą apie kerus mulčiuojama durpėmis.
Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 34 - „Bijūnai“.