Bazė

Bazė

bãzė [gr. basis — pagrindas]:
1. pagrindas, pamatas, atramos taškas;
2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis;
3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė δ, turistų δ;
4. įstaigos tipas;
rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių δ, knygų δ, ekskursijų δ;
5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma;
6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu;
7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema;
8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies;
jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys;
9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba