Ausis

Ausis

Aus|is, ~ies m. (4)
1. klausos organas;
išorinė jo dalis, grybelis: išorinė, vidinė a. (anat.) . viena ~imi neprigirdi. kiškis pastatė ~is.
2. klausa: jis turi gerą ausį. gieda iš ~ies.
3. kepurės dalis ausiai pridengti.
4. išsikišusi daikto dalis (ppr. su skyle viduryje): kibiro, katilo a. puodo, ąsočio, skrynios a.(ąsa).bato a. (kilpa užtraukti aunantis).šakių, grąžto a. (dalis kotui įstatyti).
5. lovelis arpo šone grūdgaliams. ~is išplėsti (išpūsti, ištempti, pastatyti)(atidžiai klausytis).~is išūžti (visko prišnekėti).~ų duoti(mušti delnu per veidą).~ų gauti (būti muštam).~is pastatyti(suklusti).ausys plyšta (apie didelį triukšmą).ausys raitosi(labai karšta).~is skliaudyti (su baime klausytis, tikintis pavojaus).ausys svyla(gėda klausytis).~is užkulti (galvą iškvaršinti).iki ~ų (įsimylėjęs, prasiskolinęs) (labai).kaip savo ~is (matyti) (nieko nematyti).kaip už ~ies (~ų) (išmesti, užmesti,