Ar vilniuje gyventi galima?

Pažįstu veikėją. Sako, visi darbdaviai Lietuvoje - niekšai. "Man turėtų mokėti bent 5000." )) "Aš turėčiau galėti nusipirkti naują mašiną kas 5 metus, dar ir žmonai nupirkti, kasmet važiuoti bent jau į Ispaniją atostogų, jau nekalbant, kad be banko paskolų pasistatyčiau namą." Va taip va. O dirba tokį niekuo neypatingą inžinieriaus darbą. Taigi, pagal tokią logiką, visi kontorose turėtų uždirbti bent jau 5000. Ant popieriaus, bent jau. Išties, taip ir yra kai kuriose šalyse, tiesiog ten didelis skirtumas tarp inžinieriaus ir darbininko, tuo tarpu Lietuvoje dalinai galioja sovietinis palikimas - begalę metų protinis darbas buvo apmokamas menkiau, nei fizinis (su aukštuoju stovėjo prie staklių, nes daugiau uždirba), nors išties inžinierius įmonės sėkmingai veiklai gali turėti šimteriopą naudą (teisingi gaminiai sėkmingai parduodami).

Visiškai teisingai! Miršta. Ypač kai keliasdešimt tūkstančių atiduoda už anūkų (kurių nė neturi) padarytą avariją ir kitais panašiais atvejais. Kartais apsireiškia ir išbadėję pensininkai, iš bado mirštantys keturių kambarių bute miesto centre su visais patogumais. Jedem das seine. Dar teko skaityti apie veikėją, kuris atvažiavo pasiimti varguolių labdaros paketą su S klasės Mersedesu, gal Giltinei pakišą duos?

Kas čia nesuprantamo? Jau gan seniai miesto centre kasdien sėdėdavo toks bekojis vyras, ubagavo. Kartą taip sutapo, kad atsirado priešais mus, sėdinčius ant suolelio. Ėjo žmonės ir metė pinigus, daug metančių buvo popierinius litus, tuo metu dar ir 1 litas buvo popierinis. Taigi, labai apytikriai suskaičiavus, per valandą jis surinko bent 100 litų, už tiek kiti savaitę dirbdavo. Tada atėjo pagalbininkas, įkėlė jį į S-Mėrsą ir abu išvažiavo. Kas čia neaišku?