ar reikalingos vestuvės

Kaip manote, ar kartais šiais laikais nepradedama manyti, kad vestuvių nereikia? Ir ar kartais taip mano ne tie, kurie bijo būti įpareigoti, būti priklausomi, bijo rimtumo ir negali būti ištikimi? Aš manau, kad vyrams beveik nerūpi vestuvės. Jie taip jaučiasi daug laisvesni. Esu prieš gyvenimą ,,susimetus". Manau, kad vaikus auginti reikia santuokoje...O kada tuoktis? Man tik 21 metai, bet aš laukintos dienos kaip nuostabiausios svajonės išsipildymo...Draugauju su vaikinu 4 metus, kartu guvenamu 2 su puse. Aš jau noriu ištekėti. žinau esu jauna...Bet man laikas brangus. Nenoriu po kokių 5 draugystės metų sužinoti, kad juos tarsi iššvaisčiau ir kad niekada neturėsiu normalios šeimos...

O kam tos vestuvės. Kažkaip manau, kad tuokčiausi tik iš pareigos mylimai moteriai (čia aš apie visus tuos marazminius pacackus). Nuėjai, užsirašei, kad būtų de jure ir viskas. Kam švęst vieną dieną (kurią gali kas nors sugadinti), jeigu galima švęst visą gyvenimą.

jinai kalba ne apie svente, o apie fakta.
o tai pati sakai as pries uz gyvenima susimetus, bet tu dabar taip gyveni. ar kol nera vaiku nesiskaito? skaitosi. jei nesugebi isaiskinti savo isrinktajam kad tau tai nepriimtina ir jau trecius metus taip gyveni? gal tikrai laika veltui tik praleisi...

Gyvybe,nesvaistyk laiko veltui!Tokia jauna ,o jau gyveni susimetusi smutkes tiek laiko!Kodel jis taves neveda?Nereikia laukti,reikia kalbeti!As uz pirmasias santuokas,kai esi jaunas sito reikia,kazkaip tvirtesnes seimos,bendras turtas-garantija didesne visakame...O kas liecia antrasias ir tt. tai cia kiekvieno zmogaus reikalas.As daugeli metu gyvenu su antruoju vyru nesusituokusi,man to nereikia.Jis noretu,bet as nenoriu,man dabar gerai taip kaip yra.Musu kiekviena gyvenimo diena svente,nes labai branginame vienas kita,zinodami,kad nevede gali bet kada pakelti sparnus ir issibegioti kas sau,jei leisi sau padaryti bent maziausia klaidele.Bet taip imi mastyti tada,kai praeityje -dideli praradimai.

eikit pailset zmones

koks dar laiko svaistymas? kam vest/teket sulaukus 21? gyvenkit ir toliau kaip jums gyvenasi,negi blogai? atsiras vaikas,iregistruosit santuoka,kad nebutu teisiniu problemu..ar jei buta pirksit... o be situ priezasciu..ar ka nors pakes tas antspaudas pase?Ar net milziniska svente visai giminei? jei jis nores but neistikimas,ar jis pasakys kitai panai "oi,atleiskit panele,bet va, cia kazakda neseniai visa gimine susiinkusi ibaliu buvo,tai as negaliu su tavim del to permiegot"? kazin.. jei jis nores kitos,nes jums santykiai nesiklostys,ar jis pasakys "reiktu nebut mums kartu,bet su visais tavo dedem valgem misraines ir gerem snapsa,tai liksiu su tavim iki gyvenimo galo ir busiu nelaimingas.." ? kazin..
ir be to,visi isitikine,kad taip svaistomas laikas - o kaip kitaip pazinsi zmogu,ir nuspresi,ar esat tinkami vienas kitam,jei ne gyvendami kartu? padraugaut tris menesius,uz rankuciu susikibus pavaiksciot,ir bek i zaksa? nejuokinkit..

O kam kelti giminei baliu????Galima ir be ju apseiti,isvykti i kokia isimintina kelione...Su jumis vyrukai neliudna!Nevede gyvenate,padarote vaika,o paskui susirenkate visa uzgyventa turta ir ate!"Tu nedirbai,su vaiku namie ilsejaisi,o as ariau"-visas argumentas...arba randi spynas pakeistas,lemputes issukinetasNevedusi mergina netures kam pasiguosti,jei liks tokioje padetyje,net teismai nepades...

o apie ka kalbu? sakau gi, jei susiruosiat buta pirkt,susituokiat..o ir pati pana klata is dalies,jei ziopla ir isivaizdoja,akd visa gyvenima jos mieliausias tik jos bus, meta i kruva abu bakes,pana net nepasirupina kur pas notara iformint,kad ir ji perpus prisidejo pire to buto pirkimo..tai ko stebetis,kad lieka pire suskilusios geldos po to?
be to, ir vedes gali susirink visa turta ir sakyt ate. uztektu to,akd gerai zinotu kaip istatymais manipuliuot. lygiai taip pat, ir panu buna piraniju,kur tikrai vyrukas viska pats uzdirba,o ji po to puse sau atsikanda.. todel ir geriausia,jei jau vedi,nepamirst tu auksini zodziu - "doveriaj,no proveriaj"

Bet tu matai, kaip skirtingai buna... Vat man be 5min 24 metai, su bernaiciu gyvenam, graziai draugaujam, ateiti kartu planuojam, bet va, jei pasipirstu, nezinau, ar atsakyciau teigiamai.... O cia va tokia jaunute, o tokios svajos, tokie norai... Tai uztai net nezinau, kaip patart. Sakyciau, neskubek su tom vestuvem, dar per anksti. Bet kas yra "per anksti", arba 'laikas", pati nezinau. Visgi siuom klausimu svarbi yra ir antrosios puses nuomone. Apie laiko svaistyma reiketu is jo nuomones sprest. Jei jis kategoriskai pries vestuves, "per anksti, mes dar jauni, bla bla bla", tai gal tada tikrai laiko svaistymas? Jei nera perspektyvos, nera ko gaisti. O jei jis irgi svajoja apie seima - valio, belieka sukaupt kapitala vestuvems. Suabstraktint cia sunkiai iseitu. Mat kiek zmoniu - tiek nuomoniu. Vienam vestuves viskas, kitam - niekas. Lieka remtis tik savo situacija...

Galima vaikai, įkišti savo "trigrašį" ? Neįsižeiskit, kad vadinu vaikais, bet mano sūnui 21m. Ir jis jau truputį daugiau kaip 1 m. vedęs... Dukrai "be 5 min" 20m. Pati ištekėjau 20-ies, bet niekada nepatarčiau to daryti kitoms... Visada tai pabrėždavau dukrai, nė nepagalvojau, kad sūnus gali taip apsisunkinti sau gyvenimą... Žinia, kad sūnaus draugė laukiasi, pritrenkė, bet labai džiaugiausi, kai jis pareiškė norįs vesti, t.y. tvarkingai susirašyti. Tai - pagal mano įsitikinimus. Labai nepritariu jaunimui, kurie gyvena kartu nesusituokę. Mano nuomone, tai - labai neteisinga mergaitės atžvilgiu. Mergaitė neturėtų sutikti gyventi kartu po vienu stogu ir leistis "eksploatuojama" be vestuvių... Niekada nesutikčiau, kad mano dukra taip gyventų.

Mastai kaip mano buvęs vaikinas...
Manai, kad būnant 26metų neįmanoma sukurti šeimos? Juk kitos teka ir kuria šeimas net ir po 30. O ką, tu niekur nesimokai, niekur nedirbi, o nori tik ištekėti ir auginti vaikus? Siek karjeros, o šeima, vaikai, ateis savaime. To nereikia bandyti "išspausti" iš savęs ir gyvenimo.
Taip, dabartiniais laikais vestuvės jau ir "senamadiška" kažkam atrodo... O jei dar jauni tuokiasi, tai iškart primeta "reikaliuką"
Bet manau tai kiekvieno žmogaus supratimas. Vienam iki pilnatvės būtinas viską patvirtintas popierėlis, kitam jis nieko nekeičia (ir iš tikrųjų nekeičia) ir visiškai nereikalingas. Be net ir be santuokos tvirtoje draugystėje yra įsipareigojimų, ištikimybė ir kt. "santuokos atributai". Labai kvaila manyt, kad tik popierėlis saugo nuo neištikimybės ar panašių blogybių.

O is kitos puses noreciau paklaust, ka jus laikote seima? Ryskiai formuojasi seimos supratimas, kad tuokiamasi dauguma del to, kad reikia (vaikas, butas ir pan.). Santuoka kuo toliau, tuo labiau "subuitinama"... Metykit i mane akmenim, bet as siek tiek senamadiska siuo klausimu. Bet tolerancijos turiu, tad kaip kas nori gyvent, tegu ir gyvena

Na visų pirma tai aš ne apie šventę kalbėjau, o apie faktą. Antra, turiu ir kitų tikslų, beje ir studijuoju. Apie tai parašiau ne tik savo atžvilgiu, bet tiesiog aš girdžiu iš daugelio vaikinų, kad vestuvių nereikia, kam jos. Ir kalbu ne apie šį momentą, o apskritai apie tai ar reikia vestuvių. Dar ką noriu pasakyti, kad kaip minėjau, esu prieš gyvenimą susimetus apskritai - visą gyvenimą, dešimt, dvidešimt metų. Prieš tuokiantis reikia kažkiek pagyventi kartu. Tačiau ar tiek ilgai man kyla klausimas? Ir dar... nemanykit kad tai vaikiškos fantazijos. Metai dar ne viskas. Tiek daug noriu pasakyt, kad bijau ko nepamiršti Štai dar atsakau Bfly: apie vestuves išgirdau iš savo vaikino vieną kartą. Šis pasakymas iš dalies man buvo labai svarbus ir suteikė vilties, kad viskas bus gerai ir kad aš iš tiesų esu svarbi. Pamenu, tai buvo po vaikino artimo žmogaus laidotuvių. Tai buvo prieš metus. Tuomet aš susipažinau su visais jo giminaičiais ir po visko kai jis vežė mane namo pasakė: ,,Na va, susipažinai su visa mano gimine, teks ženytis. " Ir nusišypsojo. O po to liudnai pridūrė: ,,Gaila, tėtis to nebepamatys..." Tai buvo vienintelis kartas kai jis prakalbo apie vestuves. Bet gal būt jis buvo labai svarbus...Kaip Jūs manote?

Is mano puses, tai toki pasakyma reiktu laikyti gana svarbiu, nes vis tiek jam mintis tokia vis delto kilo. Ir vien "gaila, tetis to nepamatys..." sako, kad jis rimtai ziuri is jusu santykius.

Siaip manau nereikia prarast vilties. Mano zmogutis visai nekalbejo apie vestuves, teisingiau visada kalbejo neigiamai - "kam tos vestuves", "juk gerai ir taip gyvent", "vestuves nieko nekeicia" ir visaip panasiai, o staiga eme ir pasipirso.

Tiesiog pajuto, kad tu esi TA

kam tos vestuves juk ir taip yra ka pakrust ,l ka nori ofialu turet kruseja .

Nu žinau, tu SAVEKE TAU TIK KEKŠES KRUŠTI JEIGU TAU TIK KRUŠIMAS RŪPI. IŠVIS GALĖTUM TOKIUOSE FORUMUOSE KUR TAVĘS NELIEČIA NESILANKYT.

O šiaip tai aš neprarandu vilties Gal būt ateis ir mano diena

Pritariu tau.
O aš dar matau, kad dauguma santuoką laiko grandine po kaklu, ypač vyrukai, bet paskutiniu metu ir merginos.