Apmokestinimas

Valstybinės mokesčių įplaukos iš namų ūkių ūkio ir įmonių pajamų bei išlaidų.
Pagrindinis apmokestinimo tikslas – didinti valstybės pajamas.
Rengiant mokesčių sistemą, reikia laikytis trijų pagrindinių apmokestinimo principų:

Neutralumo
Teisingumo
Paprastumo

Daugeliu atžvilgiu rinkos sistema veikia nepriekaištingai ir garantuoja vartotojams prekių bei paslaugų kokybę. Todėl mokesčių sistema turėtų būti neutrali ir kuo mažiau trukdyti plėtoti rinką.
Neutralumo principas neturėtų būti absoliutus, nes yra atvejų, kai reikia suvaržyti laisvosios rinkos veikimą. Pavyzdžiui, aplinką teršiančių firmų apmokestinimas, akcizo mokesčio nustatymas tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams.
Teisingumo principą sudaro naudos ir gebėjimo sumokėti mokesčius principai. Jei apmokestinant laikomasi naudos principo, tai vyriausybė pati įvertina iš atskirų žmonių ar jų grupių gaunamą naudą. Tuo remiantis nustatomi mokesčiai.
Jei vyriausybė nori perskirstyti pajamas, tai apmokestindama ji turėtų vadovautis gebėjimo sumokėti mokesčius principu. Pagrindiniais šio principo taikymo kriterijais galėtų būti pajamos ir turtas. Didesnius mokesčius moka tie, kurie turi daugiau pajamų ar turto, todėl pajėgia daugiau sumokėti.
Vyriausybė, apmokestindama vienus asmenis progresyviniu pajamų mokesčiu arba turto paveldėjimo mokesčiu, gali suteikti ekonominę pagalbą kitiems žmonėms, gaunantiems minimalias pajamas.
Taip pat labai svarbu, kad mokesčių sistema būtų paprasta ir lengvai suprantama tiek apmokestintiems asmenims, tiek ir mokesčių rinkėjui. Apmokestintiems asmenims paprasta mokesčių sistema leidžia teisingai atlikti mokestines pareigas. Mokesčių rinkėjui paprasta sistema sumažina biurokratija ir administracines išlaidas.