Tema sukurta: 2015.04.02 18:49
2012.10.02 15:24 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė - Centrinė ir Šiaurės Europa, Šiaurės Afrika ir Kaukazas. Vaiskrūmiai dera iki 25-30 metų amžiaus.Agrastai - maždaug nuo 70 cm iki 2 m aukščio spygliuoti krūmai. Lapai karpyti. Žiedai smulkūs, beveik nepastebimi, žali su rausvu atspalviu. Uogos geltonos, žalios, žalios su pilkšvu atspalviu, raudonos, purpurinės, išmargintos įvairių atspalvių (nuo rausvos iki purpurinės, net juodos) brūkšneliais, kartais apaugusios plaukeliais, ant šakelių auga po vieną ar poromis. Kiekvienoje iš jų - daugybė mažyčių sėklelių. Augalai savidulkiai arba apdulkinami vėjo ir įvairių vabzdžių. Didžioji dalis šaknų auga 10-40 cm gylyje, o kai kurios įsiskverbia į dirvą iki 1-2 m. Derlius skinamas nuo birželio iki rugpjūčio. Pirmosios uogos užsimezga 2-3 metais po pasodinimo. Šie krūmai Europoje žinomi nuo XIII amžiaus. Čia jie buvo pirmiausia auginami kaip dekoratyvūs žydintys krūmai. Tik vėliau, atsiradus veislėms, pradėtos vertinti ir maistinės savybės. Rusijoje šie vaiskrūmiai auginti jau XI amžiuje, vienuolynuose.Pasaulyje auginamus agrastus galima suskirstyti į 2 grupes - smulkiauogius ir stambiauogius. Pagal uogų spalvą jie skiriami į raudonuosius, baltuosius, žaliuosius ir geltonuosius.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
© 2006 – 2017 Forumas "Draugas.lt"  |  Privatumo politika  |  Naudojimosi taisyklės  |  Reklama  |  Kontaktai