„Ad Hoc: Nepatogus kinas" - tai socialinis-nekomercinis žmogaus teisių kino festivalis.
Šiame festivalyje yra paruošta ir atskira "žalioji" programa, kurią sudarys visame pasaulyje pripažinti filmai,paprastai pasakojantys apie mus tiesiogiai ir ne tik liečiančias aplinkosaugines
problemas.
Keletas filmų:
„Bananas!*" - švedų filmas. Narpliojama paini byla tarp Nikaragvos plantacijų darbuotojų bei tarptautinės „Dole" maisto korporacijos. Pastaroji įtariama savo bananų plantacijose naudojusi uždraustą pavojingą pesticidą, kuris tikėtina jog sukėlė
sterilizaciją ištisoms ten dirbusių darbuotojų kartoms. Labai įdomu pažymėti, kad Lietuvoje platinami „Dole" bananai. Filme teigiama, kad 1/3 bananų kainos sudaro lėšos, skiriamos pesticidams.
„Žydintis verslas" (angl. „a Blooming Business") - pasakoja apie Kenijoje
auginamas rožes, kurios po to eksportuojamos po visą pasaulį. Ton van Zantvoort dokumentinis šedevras ir klausia: „Ar tikrai importuotos rožės kvapas toks saldus?"
„
Žemės sargai" (angl. „Earth Keepers") - pasakoja apie žaliųjų judėjimo atstovą Mikael Roux iš Kanados, kuris
ieško būdų kaip sukurti bei palaikyti ekologinę pusiausvyrą savo bendruomenėje. Šios paieškos jį nuveda ne tik į skurdo kamuojamą Indiją ar turtingą bei pažangią Švediją, bet ir į kitus kraštus. Viena tampa aišku - ekologinė krizė jau pakeliui. Tačiau „Žemės sargai" parodo, kad vis dar yra
galimybių ir būdų išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, bet kad tai pasiektume, turime pakeisti savo mąstymą. M. Roux žinutė mums: „Mes privalome pradėti gyventi tokį gyvenimo būdą, kuris užtikrintų visų žmonių poreikius".
„The Rainbow Warriors of Waiheke Island" - apie 6 "Greenpeace"
laivo narius dabar gyvenančius Waiheke saloje (Naujojoje Zelandijoje) šalia vietos, kur nuskendo laivas. Vadinamieji „Vaivorykštės kariai" dalijasi prisiminimais apie kovą prieš banginių medžioklę bei atominio ginklo bandymus. IDFA ir Sidnėjaus
filmų festivaliuose puikiai pasirodęs Suzanne
Raes dokumentinis filmas pažvelgia atgal į šių kampanijų poveikį, besikeičiantį aktyvizmo pobūdį, įgulos narių bičiulystę bei jų kolegos tragišką žūtį.
„Receptai nuo katastrofos" (angl. „Recipies for Disaster") kviečia žiūrovus pažvelgti į savo šeimos gyvenimą be naftos produktų.
Suomijoje gyvenantis dokumentinių filmų kūrėjas su savo šeima nusprendžia atsikratyti priklausomybės iš
naftos produktų pagamintiems gaminiams įsipareigodami vienus metus jų visiškai nenaudoti. Tokiu būdų filme atskleidžiama, jog gresiančios aplinkosauginės katastrofos esmė slypi mūsų kaip
individų kasdieninėje veikloje, kuri didele dalimi kyla iš žmogaus prigimties. Ir tai labai susiję su naftos vartojimu.
"Apie Vandenį" (vok. Uber wasser) - novatoriškai pažvelgia į žemėje labiausiai paplitusį elementą ir siūlo nepamirštamus žmonių portretus iš Bangladešo,
Kazachstano ir Nairobio. Per juos atskleidžiamas žmonijos rizikingas ir priklausomas ryšys su vandeniu. Žmonės ir vaizdai poetiškai primena mums, kad gausiausias žemės resursas vienodai palaiko ir grasina mums.
Greitai bus daugiau:
http://www.nepatoguskinas.lt/
